Karatė: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Karate WC Tampere 2006-1.jpg|250px|thumb|KarateKaratė [[kumite]] varžybos]]

'''KarateKaratė''' ({{ja|空手}} 'tuščia ranka') – Japonijos [[kovos menai|kovos menas]].

Egzistuoja keletas karatekaratė stilių. Jie skirstomi į sportinius ir nesportinius. Nesportiniams karatekaratė stiliams priklauso dauguma senųjų Okinavos karatekaratė mokyklų.

Šiuo metu Pasaulio karate federacija (WKF, World Karate Federation) yra didžiausia tarptautinė KarateKaratė-do organizacija, kuri vienija daugiau nei 50 milijonų užsiiminėjančių karatekaratė narių. Organizacijai, kurioje yra 176 nacionalinės federacijos, nuo [[1998]] m. vadovauja Antonio Espinosa. Pasaulio karatekaratė federacijos būstinė yra Ispanijos mieste Madride. [[1999]] m. karatekaratė kaip sporto šaką pripažino [[Tarptautinis olimpinis komitetas]]. Karate [[kumite]], administruojama pasaulio karate federacijos, buvo pretendentas į olimpinę programą 2016 m. ir 2020 m. vasaros olimpines žaidynes, bet ją nurungė golfas, regbis (2016 m. programa) ir imtynės (2020 m. programa).<ref>[http://www.olympic.org/Documents/Commissions_PDFfiles/Programme_commission/2020_Shortlisted_IF_Report.pdf Shortlisted Sports]</ref>

[[Pasaulio karatekaratė federacija]] (WKF) pripažįsta šiuos karatekaratė stilius:

Tai senieji karatekaratė stiliai, iš kurių kilusios kitos karatekaratė atšakos.

Pasaulinė karatekaratė federacijų sąjunga (WUKF) pripažįsta šiuos stilius:

Egzistuoja ir daugiau karatekaratė stilių, tačiau jie nėra plačiai pripažįstami pasaulyje ir remiasi aukščiau išvardintais karatekaratė stiliais.

== KarateKaratė istorija ==

''KarateKaratė'' istorija siekia daugiau kaip 2000 metų, šis kovos menas yra kilęs iš [[Okinavos sala|Okinavoje]] išvystytos beginklės savigynos sistemos „Tode“, kurią įtakojo iš [[Kinija|Kinijos]] bei [[Indija|Indijos]] į [[Japonija|Japoniją]] atkeliavę kovos menai.

XX a. pradžioje [[Gichin Funakoshi]] (1868–1957), meistrų Yasutsune (Ankoh) Azato (1828–1906) bei Yasutsune (Ankoh) Itosu (1830–1915) mokinys, sujungė ''karatekaratė'' kovos technikas į vieningą sistemą bei išpopuliarino šį kovos meną visoje Japonijoje. Šio meistro mokiniai sukurė daugelį šiuolaikinių ''karatekaratė'' stilių, tačiau originalus – karatekaratė šotokan. Jis rėmėsi per amžius patikrintais kūno biodinamikos principais bei japonų ''Budo'' filosofija, be kurios bet koks kovos menas yra tik fizinė mankšta – aerobika.

Šotokan stilius įtakojo ir šiuo metu itin populiarų stilių – karatekaratė kyokušin. Jį sukūrė žinomas meistras Masutatsu Ojama. M. Ojama išgarsėjo savo kovomis prieš bulius, kuriuos įveikdavo plikomis rankomis. KarateKaratė kyokušin stilius nuo šotokan skiriasi tuo, jog kyokušin itin akcentuojamas fizinis kovotojo pasirengimas, kūno užgrūdinimas, kova vyksta artimoje distancijoje. Tuo tarpu šotokan stilius labiau akcentuoja judėjimą, kova vyksta tolimesnėje distancijoje.

== KarateKaratė treniruotės ==

''KarateKaratė'' praktikuojantis sportininkas [[Japonija|Japonijoje]] vadinamas ''karatekakaratėka'' (空手家).

''KarateKaratė'' kovos mene treniruojamasi:

[[Vaizdas:2008 m. pasaulio tradicinio karate čempionatas, Vilnius.jpg|200px|thumb|Lietuvos rinktinė 2008 m. Pasaulio tradicinio karatekaratė čempionate Vilniuje]]

Į sportą ''karatekaratė'' atėjo tik XX a. viduryje, po to kai šį pasaulį paliko ''karatekaratė'' tėvas G. Funakoshi. Iki jo mirties nebuvo sąvokos ''kumite'' (laisvo sparingo). Studijuojantys ''karatekaratė'' mokėsi tik bazinių pagrindinių technikų (''kihon'') bei į formas sujungtų judesių sistemų (''kata'').

Beveik kiekvienas karatekaratė stilius turi po keletą federacijų, kurios vykdo savo varžybas. Didžiausiu masiškumu pasižymi šotokan ir kyokušin stiliai.

KarateKaratė varžybų rungtys: ''kumite'' (laisva kova) – individuali vyrų, moterų ir komandinė vyrų; ''kata'' (formos) – individuali vyrų, moterų ir komandinė; ''enbu'' (technikų demonstracija) – vyras/moteris, vyras/vyras; ''fuku-go'' (sujungta kumite ir kata) – vyrų, moterų.

Tačiau ne visi karatekaratė stiliai yra varžybiniai. Shitō-ryū, Gōjū-ryū, Wadō-ryū, Shōrin-ryū, Uechi-ryū stiliai priskiriami prie nevaržybinių, nes treniruotėse atidirbinėjami smūgiai, kurie priskiriami prie nesportinių ir gali privesti prie sunkių traumų (pvz, spyriai į tarpukojį, sąnarius). Tačiau kai kurios federacijos organizuoja varžybas su apribojimais.

* [http://www.karateinternational.net/karatehistory.php KarateKaratė istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071111122917/http://karateinternational.net/karatehistory.php |date=2007-11-11 }}

* [http://www.martial-arts-info.com/115/karate/ KarateKaratė kovojimo stiliai]

[[Kategorija:KarateKaratė| ]]