15:32, 6 gruodžio 2020 versija taisyti Taksonomas (aptarimas \| indėlis) Botai 104 875 keitimai S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas ← Prieš tai darytas keitimas		12:22, 19 kovo 2021 versija taisyti anuliuoti अंजानी (aptarimas \| indėlis) 1 233 keitimai papildymai, šaltiniai Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: ~~{{Šaltiniai\|nuo=2020 m. lapkričio\|neturi_nuo=2005 m. gegužės}}~~ {{Taxobox_pradžia \| color = pink \| name = Dendrocopos medius}} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Vaizdas:Dendrocopos medius (Marek Szczepanek).jpg\|260px\|Vidutinis margasis genys (''Dendrocopos medius'')]] \| caption = Vidutinis margasis genys (''Dendrocopos medius'')}} {{Taxobox_IUCN_statusas \| color = pink \| status = lc \| ref = <ref> {{cite web \| url= https://www.iucnredlist.org/species/22681114/132055069 \| title=IUCN Red List - Coracias garrulus \| publisher=IUCN Red list }}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement \| color = pink}} {{Taxobox_karalyste \| taxon = Gyvūnai \| taxon1 = Animalia}} eilutė 20 ⟶ 19: == Išvaizda == Vidutinis genys panašus į [[didysis genys\|didįjį genį]], tik mažesnis. Skruostų margumas nesiekia [[snapas\|snapo]]. Kakta balsva, viršugalvis raudonas. Skruostai balti, be juodų „ūsų". Nugara juoda su baltomis dėmėmis šonuose. Apatinė dalis palšva ir gelsva, pauodegys rausvas, šonai dryžuoti. Patelės viršugalvyje raudona dėmė mažesnė. Jauniklių viršugalvis rausvas.▼ ▲~~Kakta~~Patino kakta balsva, viršugalvis raudonas. Skruostai balti, be juodų ~~„ūsų"~~„ūsų“. Nugara juoda, sušonuose ~~baltomis~~baltos ~~dėmėmis~~dėmės. ~~šonuose.~~Kūno ~~Apatinė~~apatinė dalis palšva ir gelsva, pauodegys rausvas, šonai dryžuoti. ~~Patelės~~Snapas ir kojos tamsiai pilki. [[Rainelė]] raudonai ruda. Patelė panaši į patiną, bet jos viršugalvyje raudona dėmė mažesnė. ~~Jauniklių~~Jaunikliai blankesnių spalvų, jų viršugalvis rausvas. Išsirita pliki. == Paplitimas == Vakarinėje [[Eurazija\|Eurazijoje]] gyvena nuo [[Pirėnų pusiasalis\|Pirėnų pusiasalio]] iki [[Tula\|Tulos]], [[Voronežas\|Voronežo]] sričių, vakarinės [[Moldavija\|Moldavijos]]. Šiaurėje arealas siekia pietinę [[Švedija\|Švediją]], [[Pskovo sritis\|Pskovo sritį]], šiaurės [[Kaukazas\|Kaukazą]], pietuose tęsiasi iki šiaurinio [[Iranas\|Irano]], [[Užkaukazė]]s, [[Mažoji Azija\|Mažosios Azijos]], [[Juodoji jūra\|Juodosios jūros]] vakarinės pakrantės, [[Balkanų pusiasalis\|Balkanų pusiasalio]], [[Italija\|Italijos]]. Žiemoja paplitimo areale. [[Lietuva\|Lietuvoje]] gana retas. ==Biologija== Tipiškas lapuočių miškų gyventojas, tik klajoklių periodu ir žiemą aptinkamas spygliuočių miške. Tokį [[biotopas\|biotopo]] pasirinkimą lemia silpnas paukščio snapas, kuriuo negali kalti kietesnės medienos. Daug judresnis už didįjį genį, greitai laipiodamas kamienais ir storomis šakomis renka maistą. Dažnai apsigyvena senose kitų genių drevėse, prieš tai jas gerai išvalę. Patys drevę kala tik sutrešusių medžių šakose. ==Dauginimasis== [[Vaizdas:Mittelspecht am Meisenring.webm\|220px\|thumb\|left\|Vidutinis genys maitinasi]] Monogamai. Drevės, kurią apie 20 dienų kala abu porelės nariai, dugne patelė padeda apie 6 [[kiaušinis\|kiaušinius]]. Juos apie 12 dienų peri abu porelės nariai. Lizde jaunikliai išbūna kiek daugiau nei tris savaites. Jau dviejų savaičių amžiaus geniukai pradeda kopti prie drevės angos. Jaunikliams palikus lizdą, šeima kartu laikosi dar apie 10 dienų, vėliau išsiskiria. ==Mityba== ~~Lietuvoje retas šiauriniuose rajonuose, kitur kiek dažnesnis. Gyvena parkuose, lapuočių miškuose.~~ Minta [[sėkla\|sėklomis]] ir [[vabzdžiai]]s. ==Šaltiniai== ~~[[Vaizdas:Middle Spotted Woodpecker-Mindaugas Urbonas-1.jpg\|thumb\|300px\|left\|Vidutinis genys Vilniaus Vingio parke]]~~ * ''Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga.'' Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991. {{išnašos}} {{commons\|Dendrocopos medius}}

Vidutinis margasis genys: Skirtumas tarp puslapio versijų