Rusėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis kabučių taisymas |
S Automatinis brūkšnių taisymas |
||
Eilutė 3:
XV-XVI a. rusėnai gyveno daugiausia [[LDK]] (išskyrus vad. „Dešiniakrantę Ukrainą“), [[Riazanės kunigaikštystė]]je ir Naugardo bei [[Pskovas|Pskovo]] žemėse. X-XII a. įv. [[finai|finų]] genčių [[substratas|substrato]] pagrindu susiformavusiam [[rusai|rusų]] (didžiarusių) etnosui XV-XVII a. asimiliavus [[Oka|Okos]] aukštupio srities, buv. Riazanės kunigaikštystės ir Naugardo-Pskovo krašto rusėnus, pastarųjų arealas sumažėjo maždaug iki dabartinių gudų ir ukrainiečių gyvenamo ploto ribų. Didžiarusiškai šovinistiškai angažuotos carinės ir daugelį jos prielaidų perėmusios sovietinės istoriografijos požiūriu, gudų ir ukrainiečių tautos susiformavo XIV-XVII a. tuometinių [[LDK]] ir [[Lenkijos karalystė]]s teritorijoje, hipotetinei „[[senrusiai|senrusių]] tautai“ dėl grynai politinių priežasčių suskilus į tris dalis (iš rytinės senrusių dalies tuo pat metu esą susidarė [[rusai|rusų]], arba didžiarusių tauta), tačiau archeologijos, istorinės dialektologijos, [[Fizine antropologija|fizinės antropologijos]], [[folkloristika|folkloristikos]], etnomuzikologijos ir kt. duomenys leidžia manyti savitą rusėnų (sengudžių) etnosą egzistavus jau IX-X a. (tas pat pasakytina ir apie VI-VII a. susiformavusį [[ukrainiečiai|volynėnų]], arba protoukrainiečių etnosą; gudai pastarojo atstovus, skirdami juos nuo „tikrųjų rusinų“, iki XIX a. I pusės vadino kuopiniu tautovardžiu ''valyn' '').
Nuo rusėnų dažniausiai neskiriami [[volynėnai]], arba protoukrainiečiai (iš dalies todėl, kad LDK slaviškųjų raštinių terminas ''rusiny'' dažnai turi ir platesnę
Nors LDK rusėnai pastebimai įtakojo etninių lietuvių kultūrą, į politinį LDK gyvenimą jie įsitraukė iš esmės tik [[XVI amžius|XVI a.]], o iki tol bendrąją LDK politiką lėmė bemaž vieni lietuviai. Vykstant LDK rusėnų politinės emancipacijos procesui, XVI-XVII a. greta įtakingiausių lietuvių [[didikas|didikų]] giminių (žr. [[Goštautai]], [[Radvilos]], [[Pacai]]) viena po kitos iškilo ir keletas rusėniškos kilmės didikų giminių ([[Chodkevičiai]], [[Sapiegos]] ir kt.).
|