Didysis margasis genys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 95.173.53.39 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
papildymai, šaltiniai
Eilutė 1:
{{Šaltiniai|neturi_nuo=2005 m. sausio|nuo=2020 m. lapkričio}}
{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Dendrocopos major}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Dendrocopos major 2 (Marek Szczepanek).jpg|260px250px|Didysis margasis genys (''Dendrocopos major'')]] | caption = Didysis margasis genys (''Dendrocopos major'')}}
{{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = lc | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/22681124/87323054 | title=IUCN Red List - Coracias garrulus | publisher=IUCN Red list }}</ref>}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
Eilutė 13:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Dendrocopos major | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[File:Dendrocopos major distribution map.png|250px|Didysis margasis genys (''Dendrocopos major'')]] | caption = Paplitimo arealas}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Didysis margasis genys''' (''Dendrocopos major'') – [[geniniai|geninių]] (''Picidae'') šeimos paukštis.
 
== Išvaizda ==
Didysis genys yra kiek didesnis už [[varnėnas|varnėną]]. Nuo kitų margųjų genių skiriasi skruostų raštu, didelėmis baltomis dėmėmis pečių srityje ir raudonu pauodegiu.
 
Patino viršugalvis, kaklas, nugara ir antuodegis juodos spalvos. Nuo [[sparnas|sparno]] driekiasi juodas dryželis, kuris skruostuose susilieja su juoda juostele, einančia nuo pakaušio link kaklo šonų. Pakaušis raudonas. Kakta, skruostai ir visa apatinė kūno pusė balta. Pečių srityje dvi didelės baltos dėmės. Juodi sparnai išmarginti baltais skersiniais dryžiais. Pauodegys raudonas. [[Snapas]] ir kojos pilki. [[Rainelė]] raudona. Patelė panaši į patiną, tik jos pakaušis juodas. Jauniklių viršugalvis raudonas, pakaušis juodas. Išsirita pliki.
Patino kakta balta, viršugalvis raudonas. Ilgis apie 23-26 cm. Svoris apie 100 g. Nugara balta su juodu skersiniu raštu. Sparnai juodi su skersinėmis baltomis juostelėmis. Vairuojamosios [[plunksna|plunksnos]] (išskyrus 2 juodas vidurines) baltos su juodomis skersinėmis juostomis. Skruostai balti, nuo žiočių kampo eina juodas dryželis. Apatinė kūno pusė balsva, o plunksnos prie uodegos raudonos. [[Snapas]] juodas. Kojos pilkos. Patelė nuo patino skiriasi tik tuo, kad patelės viršugalvis juodas.
 
== ElgsenaPaplitimas ==
 
Paplitęs [[Eurazija|Eurazijoje]] paplitęs nuo [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] iki [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]]. Šiaurėje arealas siekia [[Kolos pusiasalis|Kolos pusiasalį]], [[Obė]]s žemupį, [[Lena|Lenos]] vidurupį, [[Kamčiatka|Kamčiatką]], pietuose tęsiasi iki pietinės [[Kinija|Kinijos]], [[Mongolija|Mongolijos]], šiaurinio [[Kazachstanas|Kazachstano]], [[Volga|Volgos]] deltos, [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]], [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrančių. Gyvena [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikoje]].
[[Vaizdas:Dendrocopos major.ogg|thumb|left|270px|Genio kalenimas]]
 
Žiemoja paplitimo areale.
Gegužės – birželio mėnesį deda po 6-7 kiaušinius. Dažniausiai peri [[drebulė]]se, rečiau [[Ąžuolas|ąžuoluose]] ir kituose medžiuose. Lizdą iškala 1-2 metrų aukštyje. Maitina abu tėvai kas 4-5 minutes per dieną apie 300 kartų.
 
Lietuvoje dažniausiai sutinkamas genys.
== Paplitimas ==
 
== Biologija ==
Peri įvairiuose [[biotopas|biotopuose]]: soduose, parkuose, prie kelių. Perėjimui natūralių vietų nestinga, nes šis genys neišrankus.
 
Didžiųjų genių porą galima pamatyti tik perėjimo laikotarpiu, paprastai stebimi tik pavieniai paukščiai, tačiau jų tankumas skirtingose teritorijoje labai nevienodas. Peri mišriuose miškuose, nes čia lengviau iškalti drevę. Rudenį, žiemą laikosi eglynuose ir pušynuose, kur gausu sėklų. Žiemą šių genių taip pat padaugėja miestuose, gyvenvietėse, ypač [[kankorėžis|kankorėžių]] nederliaus metais. Seni paukščiai kartais daug metų laikosi tose pačiose vietose, daugiau keliauja tik labai jauni arba jauni paukščiai.
 
== Dauginimasis ==
[[File:Great_Spotted_woodpecker_(juvenile).jpg|left|thumb|240px|Didžiojo genio jauniklis]]
[[Vaizdas:Dendrocopos major.ogg|thumb|left|270px240px|GenioDidžiojo genio kalenimas]]
Kasmet išsikala naują drevę, tik retkarčiais apsigyvena senoje. Daugiausia skobia [[drebulė|drebules]], [[juodalksnis|juodalksnius]], [[beržas|beržus]], rečiau pušis. Netoli uokso, kuriame paukštis peri, galima rasti keletą pradėtų ir nebaigtų uoksų. Dažnai darbą meta nepajėgdami sutrupinti šakos. Kita vertus, šios drevės yra pavasarinio tuoktuvių ritualo dalis. Naują drevę per maždaug 3 savaites iškala abu porelės nariai.
 
Gūžtos nesuka, [[kiaušinis|kiaušinius]] deda tiesiog ant pjuvenų, medžio atplaišų. Dėtyje būna apie 5 kiaušiniai, maždaug dvi savaites juos peri abu porelės nariai.
 
Jaunikliai išsirita akli, bet auga sparčiai. Juos maitina patinas ir patelė. Jaunikliams palikus lizdą, tėvai jais rūpinasi dar dvi savaites.
 
==Mityba==
Paplitęs [[Europa|Europoje]] ir [[Azija|Azijoje]]. Lietuvoje dažnas. Gyvena mišriuose miškuose.
Maistui neišrankūs, minta [[žygiai]]s, [[ūsuočiai]]s, [[spragšiai]]s, [[lapgraužiai]]s, [[straubliukai]]s, [[drugys|drugių]] vikšrais bei [[amarai]]s, [[skruzdėlė|skruzdėlėmis]] ir jų perais, [[uoga|uogomis]], pušų ir eglių sėklomis, [[riešutas|riešutais]], [[gilė|gilėmis]].
 
==Šaltiniai==
[[Vaizdas:Great Spotted Woodpecker-Mindaugas Urbonas.jpg|left|thumb|250px|Didysis genys (Dendrocopos major)]]
* ''Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga.'' Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
[[Vaizdas:Great Spotted Woodpecker-Mindaugas Urbonas-5.jpg|left|thumb|250px|Lesantis didysis genys]]
{{išnašos}}
 
{{commons|Dendrocopos major}}