Archeologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
-taip pat skaitykite |
išn. |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Excavation a2 cm02.jpg|thumb|200px|Archeologinių kasinėjimų vieta]]
'''Archeologija''' ({{Gr|αρχαιολογία}} 'senovės mokslas', iš {{gr|αρχαίος}} 'senas' + λόγος 'mokslas, mokymas') – savarankiška specialioji [[Humanitariniai mokslai|humanitarinių mokslų]] [[istorija|istorijos]] [[mokslas|mokslo]] šaka, tirianti [[Archeologinis paveldas|archeologinį paveldą]] – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo [[priešistorė|priešistorinių]] laikų iki maždaug [[XVII a.]] pabaigos. Archeologijos terminą pirmą kartą pavartojo [[Platonas]]. Iš pradžių archeologija tyrė visas senovės sritis – istoriją, [[papročiai|papročius]], [[mitas|mitus]]. [[XIX a.]] archeologija susiformavo kaip savarankiška istorijos mokslo šaka.<ref name="VLE">{{VLE|I|
== Istorija ==
Eilutė 12:
Mokslo įstaigų kūrimasis spartino archeologijos raidą. [[1836]] m. [[Kristianas Tomsenas]] sukūrė [[akmens amžius|akmens]], [[bronzos amžius|bronzos]] ir [[geležies amžius|geležies amžių]] klasifikaciją. [[1840]] m. [[Ostinas Henris Lajardas]] atkasė [[Asirija|Asirijos]] sostine [[Ninevija|Nineviją]]. [[1868]] m. europiečiai pradėjo tyrinėti Didžiosios [[Zimbabvė]]s ([[Afrika]]) griuvėsius. [[1879]] m. [[Altamiros urvas|Altamiroje]] ([[Ispanija]]) rasta akmens amžiaus piešinių. [[1880]] m. [[Augustas Pit Riversas]] pagrindė stratigrafinį archeologijos tyrimo metodą. [[1891]] m. [[Flinders Petrie|Flindersas Petris]] pradėjo kasinėti [[Amarna|Achetatoną]] ([[Egiptas]]). [[1899]]–[[1935]] m. [[Arturas Evansas]] [[Kreta|Kretoje]] kasinėjo [[Mino civilizacija|Mino laikotarpio]] [[Knosas|Knoso]] rūmus. [[1900]]–[[1944]] m. pradėti sisteminti [[Senovės Peru|Peru civilizacijos]] tyrimai, [[1911]] m. [[Hiramas Bingamas]] [[Andai|Anduose]] atrado inkų miestą [[Maču Pikču]]. [[1914]]–[[1918]] m. [[Osbertas Kraufordas]] sukūrė vietovės [[aerofotografija|aerofotografijos]] metodą. [[1917]]–[[1927]] m. [[Džonas Erikas Tompsonas]] ([[1898]]–[[1975]] m.) atrado [[majai|majų]] gyvenvietes [[Jukatanas|Jukatano]] pusiasalyje ([[Meksika]]). [[1922]] m. [[Hovardas Karteris]], [[Džordžas Karnarvonas]] atrado [[Tutanchamonas|Tutanchamono]] kapą Egipte. [[1926]] m. [[Folsomas|Folsome]] ([[Naujosios Meksikos valstija]]) atrasta apeiginio aukojimo vieta. [[1934]] m. [[Endriu Elikotas Daglasas]] sukūrė [[dendrochronologija|dendrochronologinį]] tyrimo metodą. [[Viljardas Libis]] [[1946]] m. pasiūlė [[radiokarboninis tyrimo metodas|radiokarboninį tyrimo metodą]]. [[1947]] m. [[Negyvoji jūra|Negyvojoje jūroje]] rastas pirmasis [[pergamentas|pergamento]] ritinys. [[1948]] m. [[Luisas Likis]] [[Kenija|Kenijoje]] rado priešistorine žmogbeždžionę ''Proconsul''. [[1950]] m. ir [[1970]] m. [[Meri Daglas Liki]] Olduvėjuje ([[Tanzanija]]) surado suakmenėjusių hominidų liekanų.
[[1960]] m. sukurti radiokarboninis ir termoliuminescencinis matavimo metodai. [[1963]] m. V. Emeris [[Abu Simbelas|Abu Simbele]] (Egiptas) prieš užliejant vietove [[Asuano užtvanka|Asuano užtvankos]] vandeniu pirmą kartą panaudojo gelbėjimo techniką archeologiniams paminklams perkelti. [[1969]] m. [[Mungo ežeras|Mungo ežere]] ([[Australija]]) rasti žmogaus palaikai, datuoti 26 000 metų – senovės ritualinio kremavimo liudijimas. [[1974]] m. rastas Ši Huangdi kapas (Kinija) ir Laetoli ([[Etiopija]]) – hominido, vadinamo „Lucy“, kojų pėdsakai, datuoti 3-3,7 mln. metų. [[1978]] m. Graikijoje surastas Makedonijos karaliaus [[Pilypas II Makedonietis|Pilypo II]], [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] tėvo, kapas. [[1979]] m. [[Meksika|Meksikoje]] atkastas [[Tenočtitlanas]] – actekų sostinė. Nauju povandeninės archeologijos tyrimo metodu ištirtas (pradėta [[1982]] m.) [[1545]] m. nuskendęs anglų karaliaus [[Henrikas VIII|Henriko VIII]] karo laivas „Mary Rose“. [[1985]] m. [[Sakara|Sakaroje]] (Egiptas) surastas Majos, Tutanchamono iždininko, kapas. [[1991]] m. [[Italija|Italijos]] [[Alpės]]e rastas suledėjęs žmogus, datuotas apie [[3300 m. pr. m. e.]], su drabužiais, lanku ir strėlėmis bei varine ietimi. [[1992]] m. Kukhovene (Vokietija) rastas senovinis medinis statinys – 15 m gylio šulinys, datuotas 5090 m. pr. m. e., suręstas iš didelių ąžuolinių sijų, [[Doveris|Doveryje]] (Anglija) – senovės jūrinis laivas datuotas apie [[1400 m. pr. m. e.]]<ref
== Tyrimų objektas ==
Eilutė 21:
Pagal archeologinių paminklų liekanas ir radinius, remdamasi kitų mokslų ([[etnologija]], [[kalbotyra]], [[meno istorija]], [[mitologija]], [[sociologija]], [[epigrafika]], [[heraldika]], [[numizmatika]], [[sfragistika]]) duomenimis, padedančiais tiksliau interpretuoti archeologinę medžiagą, archeologija siekia nustatyti daikto paskirtį, tipologiją, [[chronologija|chronologiją]] ir paplitimą, t. y. [[archeologinė kultūra|archeologines kultūras]]. Remiantis tam tikro etapo materialiniu žmogaus veiklos palikimu, archeologija bando rekonstruoti ir senovės visuomenių funkcionavimą bei gyvenimo būdą. Tiriant rastus dirbinius nustatoma [[paleodemografija]], miesto įtaka kaimui, laidojimo papročių kaita ir kt. [[Papuošalai]], [[keramika]], pastatų liekanos teikia duomenų istorikams, menotyrininkams, architektūros istorikams ir t. t. Nuo [[XIX a.]] antrosios pusės pradėti [[pilis|pilių]] ir [[gyvenvietė|gyvenviečių]], [[laidojimo vieta|laidojimo]] ir [[apeigų vieta|apeigų vietų]] kompleksiniai tyrimai. Ypač domimasi meno paminklais – [[meno archeologija]].
Archeologijos radiniams ir kultūros sluoksniams tirti pasitelkiami gamtos mokslai – [[antropologija]], [[paleobotanika]], [[geologija]], [[osteologija]], [[atominė fizika]], [[chemija]], bei šiuolaikinė technika – [[aerofotoarcheologija]], [[povandeninė archeologija]]. Radinių chronologijai ([[archeologinis datavimas]]) nustatyti naudojama [[metalografija]], [[dendrochronologija]], [[trasologija]] ir paleomagnetiniai tyrimai, [[radiokarboninė analizė|radiokarboninė]], [[spektrinė analizė|spektrinė]], [[struktūrinė analizė|struktūrinė]] [[žiedadulkių analizė|žiedadulkių]] ir kt. [[analizė]]s. Pastaruoju metu tapo populiarūs ir [[archeogenetika|archeogenetiniai]] tyrimai.<ref
== Klasifikacija ==
| |||