04:22, 3 gruodžio 2020 versija taisyti Taksonomas (aptarimas \| indėlis) Botai 104 875 keitimai S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių datavimas ← Prieš tai darytas keitimas		12:09, 15 kovo 2021 versija taisyti anuliuoti अंजानी (aptarimas \| indėlis) 1 233 keitimai papildymai, šaltiniai Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: ~~{{Šaltiniai\|nuo=2020 m. lapkričio\|neturi_nuo=2005 m. gegužės}}~~ {{Taxobox_pradžia \| color = pink \| name = Dryocopus martius}} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Vaizdas:BlackWoods.jpg\|260px\|Juodoji meleta (''Dryocopus martius'')]] \| caption = Juodoji meleta (''Dryocopus martius'')}} {{Taxobox_IUCN_statusas \| color = pink \| status = lc \| ref = <ref> {{cite web \| https://www.iucnredlist.org/species/22681382/87301348\| title=IUCN Red List - Coracias garrulus \| publisher=IUCN Red list }}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement \| color = pink}} {{Taxobox_karalyste \| taxon = Gyvūnai \| taxon1 = Animalia}} eilutė 14 ⟶ 13: {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas \| color = pink \| lotpav = Dryocopus martius \| autorius = Linnaeus \| metai = 1758 }} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[File:Dryocopus martius distr.PNG\|260px]] \| caption = Paplitimo arealas}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Juodoji meleta''' (''Dryocopus martius'') – [[geniniai\|geninių]] (''Picidae'') šeimos paukštis. ==Išvaizda== ~~Kūnas juodos spalvos. Nugara metalo blizgesio, kūno apatinė pusė pilkai juoda. Patino visas viršugalvis raudonas, patelės tik pakaušis. [[Snapas]] balsvai juosvas. Kojos pilkos.~~ Juodoji meleta yra [[varna\|varnos]] dydžio. Nuo kitų genių skiriasi dydžiu ir spalva. Patinas juodas, raudonas tik viršugalvis. Nugara metalo blizgesio. Kūno apačia pilkai juoda. [[Snapas]] balsvai juosvas. Kojos pilkos. [[Rainelė]] šviesiai geltona. Patelės pakaušis raudonas. Jaunikliai panašūs į suaugusius paukščius, tik rusvo atspalvio. Rainelė šviesiai pilka. Išsirita pliki, rausvos odos. ==Paplitimas== [[Eurazija\|Eurazijoje]] paplitusi nuo [[Atlanto vandenynas\|Atlanto]] iki [[Ramusis vandenynas\|Ramioji vandenyno]]. Šiaurėje arealas siekia [[Kolos pusiasalis\|Kolos pusiasalį]], [[Baltoji jūra\|Baltąją jūrą]], [[Pečiora\|Pečioros]] žemupį, [[Obė]]s, [[Jenisejus\|Jenisejaus]], [[Lena\|Lenos]] žemupį. Pietuose arealas tęsiasi iki [[Korėjos pusiasalis\|Korėjos pusiasalio]], šiaurės rytų [[Kinija\|Kinijos]], šiaurinio [[Kazachstanas\|Kazachstano]], [[Volga\|Volgos]] vidurupio, [[Kaukazas\|Kaukazo]], šiaurės [[Iranas\|Irano]], [[Mažoji Azija\|Mažosios Azijos]], [[Viduržemio jūra\|Viduržemio jūros]] pakrančių. Izoliuota arealo dalis yra pietinėje Kinijoje. Žiemoja paplitimo areale. Dažna rytinėje ir pietinėje [[Lietuva\|Lietuvos]] dalyje. ==Biologija== [[File:Peto_negro.jpg\|250px\|thumb\|left\|Juodoji meleta (''Dryocopus martius'')]] [[File:Spillkråka trummar - Dendrocopos martius..ogg\|250px\|thumb\|left\|Juodosios meletos kalimo garsas]] Būdingas senų, aukštaliemenių pušynų gyventojas. Mėgsta mišrius pušų ir [[eglė\|eglių]] medynus. Apsigyvena atokiuose miško sklypuose, siauruose neiškirsto miško ploteliuose ar kirtavietėse paliktuose pavieniuose medžiuose. Gali įsikurti netoli kelių, poilsiaviečių ir kitų žmonių lankomų vietų. Laikosi pavieniui, bet per tuoktuves patinas ir patelė labai aktyvūs ir labai triukšmingi. Gerai kopinėja po medžius, ilgais lygiais šuoliais sparčiai kyla vertikaliai aukštyn ir ne taip mikliai straksi atbulomis žemyn. Didesnę laiko dalį praleidžia medžiuose, bet gali šokinėti ir žeme. Juodoji meleta yra gana atsargi, vengia žmogaus. Netikėtai užklupta slepiasi už medžio kamieno. Kaskart kyštelėdama galvą tai iš vienos, tai iš kitos pusės, juo greitai kopia aukštyn ir nuskrenda. Skraido žemiau medžių viršūnių, retai pakyla virš [[laja\|lajos]]. Tik [[ruduo\|rudenėjant]] dažniau galima pamatyti banguota linija skrendančią virš miško ir garsiai šaukiančią. Nakvoja uoksuose, turi pasirinkusi keletą vietų. Pavyzdžiui, [[Čepkeliai\|Čepkeliuose]] stebėta juodoji meta net 8 metus reguliariai nakvoja toje pačioje nudžiūvusioje drevėtoje pušyje. ==Dauginimasis== Lizdavietės pastovios. Uoksus kala iš vidaus puvinio pažeistuose medžiuose, tačiau stipriais snapo smūgiais pajėgia iškalti ertmę net visiškai sveikose smalingose pušyse. Paukštis darbuojasi taip energingai, kad skiedrų aptinkama už 5 [[metras\|metrų]] nuo medžio kamieno. Būstą įsirengia pušyse, [[drebulė\|drebulėse]], [[juodalksnis\|juodalksniuose]], rečiau [[beržas\|beržuose]]. Kartais peri nudžiūvusiuose medžiuose. Gūžtos nesuka, [[kiaušinis\|kiaušinius]] deda tiesiai ant skiedrų. Uoksus pradeda ruošti kovo mėnesio antroje pusėje, būstas paruošiamas per 2―3 savaites. Kartais porelės nariai net konkuruoja, kiekvienas stengiasi įsisprausti pro angą ir išvaryti besidarbuojantį. Deda apie 4 kiaušinius, per abu porelės nariai maždaug 14 dienų. Jaunikliai išsirita pliki ir akli, tik po trijų savaičių pradeda kaišioti iš uokso galvas, čirpia ir triukšmingai pasitinka tėvus. Gūžtoje jaunikliai išbūna apie 26 dienas. ==Mityba== Minta po žieve ir sutrešusioje medienoje gyvenančiais miško kenkėjais. Sulesa daug [[kinivarpa\|kinivarpų]], [[ūsuočiai\|ūsuočių]], jų [[lerva\|lervų]] bei [[lėliukė\|lėliukių]]. Ieškodamos maisto, kapoja nudžiūvusių medžių pašaknes, kartais nugriauna didelius stuobrius. Stipriu snapu kapoja kelmus. Mėgsta [[skruzdėlė\|skruzdėles]], jų lervas, kiaušinėlius. Miško skruzdėlių ieško stambių žalių eglių papuvusioje šerdyje. ==Šaltiniai== Lietuvoje dažna. Gyvena spygliuočių arba mišriuose miškuose. Išsikerta angą lizdui spygliuočiuose, dažnai nudžiūvusiuose stovinčiose pušyse, taip pat eglėse. Išperėjusi kiaušinius, meleta palieka lizdą ir išsikerta naują, o kitais metais senajame apsigyvena kiti paukščiai, dažniausiai pelėdos, pavyzdžiui, lututė. * ''Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga.'' Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991. [[Kategorija:Geniniai]]

Juodoji meleta: Skirtumas tarp puslapio versijų