Vilniaus kraštas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 26:
Vilniaus krašte buvo sukurta fiktyvi valstybė – [[Vidurinė Lietuva]], kurią [[1922]] m. [[kovo 24]] d. Lenkijos seimas oficialiai prijungė prie Lenkijos. [[Balandžio 6]] d. kraštas įėjo į sudarytą Vilniaus administracinę apygardą. [[1925]] m. [[gruodžio 22]] d. vienodinant su Lenkijos administracija, Lenkijos seimas įstatymu įsteigė [[Vilniaus vaivadija (1925-1939)|Vilniaus vaivadiją]]. Vilniaus kraštas su dalimi vakarų [[Baltarusija|Baltarusijos]] buvo padalintas tarp Vilniaus, [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko]] ir [[Balstogės vaivadija|Balstogės vaivadijų]].
Vilniaus krašto praradimas 1920 m. lėmė visą tolimesnę Lietuvos saugumo ir užsienio politiką bei santykius su kaimynais. Tautų Sąjunga faktiškai pripažino Vilnių Lenkijai. 1926 m. Lietuvoje buvo patvirtintas planas organizuoti Lenkijos pavergtų tautų sukilimą ir taip kraštą atsiimti.<ref>https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/104029/1/ISSN2029-7181_2011_V_81.N_1.PG_3-11.pdf</ref>
Lietuva kelis kartus bandė slapta su Lenkija derėtis dėl Vilniaus krašto ir tarpusavio santykių (1936 m., 1937 m.). Pilnai situacija su Vilniaus krašto klausimu pasikeitė Vokietijai pradėjus agresiją Europoje ir suartėjus su Sovietų Sąjunga. Iki tol buvusi jėgų pusiausvyra regione ėmė griūti ir 1938 m. po [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|Lenkijos pateikto ultimatumo]], grasinant karu, Lietuva buvo priversta užmegzti su Lenkija diplomatinius santykius, tačiau Lenkijos 1922 m. įvykdytą Vilniaus ir rytų Lietuvos aneksiją Lietuva ir toliau oficialiai nepripažino. 1937 m., lenkų kontroliuojamais gyventojų surašymo duomenimis, Vilniaus krašte gyveno 194 679 žmonės, iš kurių 66 % buvo [[lenkai]], 28 % [[žydai]], 0,8 % [[lietuviai]], 0,9 % [[baltarusiai]], 3,8 % [[rusai]]{{faktas}}. Nuo pirmųjų Vilniaus krašto okupacijos dienų oficialia kalba tapo lenkų. Nors Lenkijos įstatymai ir numatė tautinių mažumų teises (pvz., švietimo [[Gimtoji kalba|gimtąja kalba]]), tačiau praktiškai tai nebuvo įgyvendinta. Nuo 1925 m. masiškai pradėtos uždarinėti ne lenkų privačios mokyklos.
| |||