Vikipedija

Augalija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Augalija'''  – augalų bendrijų ([[Fitocenozė|fitocenozių]]) visuma, auganti tam tikrame Žemės regione arba teritorijoje, dažnai įskaitant ir jos dengiamą [[dirvožemis|dirvožemio]] paviršių. Šis apibrėžimas yra bendro pobūdžio, neišskiriantis tariamame plote tarpstančių augalų [[taksonas|taksonų]], todėl skiriasi nuo termino [[flora|“flora”]], reiškiančio specifinės teritorijos augalų [[rūšis|rūšių]] visumą.<ref name=":1">Tupčiauskaitė J., 2012. ''Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai''. - – Vilnius.</ref><ref name=":2">Burrows, Colin J. (1990). Processes of vegetation change. London: Unwin Hyman. p. 1. ISBN 978-0045800131.</ref>▼
{{Šaltiniai|neturi_nuo=2010 m. sausio|nuo=2020 m. lapkričio}}
▲'''Augalija''' – augalų bendrijų ([[Fitocenozė|fitocenozių]]) visuma, auganti tam tikrame Žemės regione arba teritorijoje, dažnai įskaitant ir jos dengiamą [[dirvožemis|dirvožemio]] paviršių. Šis apibrėžimas yra bendro pobūdžio, neišskiriantis tariamame plote tarpstančių augalų [[taksonas|taksonų]], todėl skiriasi nuo termino [[flora|“flora”]], reiškiančio specifinės teritorijos augalų [[rūšis|rūšių]] visumą.<ref name=":1">Tupčiauskaitė J., 2012. ''Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai''. - Vilnius.</ref><ref name=":2">Burrows, Colin J. (1990). Processes of vegetation change. London: Unwin Hyman. p. 1. ISBN 978-0045800131.</ref>
[[Vaizdas:Aukštagirio miškas.JPG|miniatiūra|Mišrieji miškai yra Lietuvai būdingos klimatinio klimakso augalų bendrijos]]
 
== Augalijos tipai ==
 
Kiekvienos [[biomas|gamtinės zonos]] augaliją galima priskirti vienam iš triejų tipų: zoninei, azoninei arba ekstrazoninei.
 
=== Zoninė augalija ===
 
'''Zoninę''' augaliją nulemia [[klimatas]]. Ten, kur pasireiškia sąlygos, tipiškai būdingos vienai ar kitai gamtinei zonai (temperatūra bei [[krituliai|kritulių]] kiekis), susidaro to klimato sąlygas geriausiai atitinkančios brandžios augalų bendrijos (dar vadinamos '''klimatinio klimakso''' bendrijomis). Joms būdinga per amžius nekintanti rūšių sudėtis.
 
Lietuvos gamtinės zonos klimatinio klimakso augalų bendrijos yra mišrieji (plačialapių ir spygliuočių medžių) miškai.
 
=== Azoninė augalija ===
[[Vaizdas:Grikių laukas, Dieveniškių kraštas.JPG|miniatiūra|Grikių laukai - – dirbtinės azoninės bendrijos pavyzdys]]
Augalų bendrijos, atitinkančios ne gamtinės zonos klimatą, bet tam tikros vietos (lokalias) sąlygas yra vadinamos '''azoninėmis'''  – jos išskiriamos į natūralias arba dirbtines.
 
* Natūralių azoninių bendrijų augavietes sąlygoja specifiški jų vietos veiksniai. Jos gali susidaryti vandens telkiniuose, [[pelkė|pelkėse]], įvairiuose [[Smėlynų augalija|smėlynuose]], upių slėniuose ar kitose specifinėse augavietėse. Tokios bendrijos užima nedidelį plotą tarp bet kurios gamtinės zonos klimaksinių bendrijų ir yra vadinamos '''subklimaksinėmis'''.
 
* Dirbtinės azoninės bendrijos susiformuoja žmogaus ūkinės veiklos dėka. Lietuvai būdingoje miškų zonoje jos įprastai susidaro [[pieva|pievose]], dirbamuosiuose laukuose, priesodybinėse teritorijose. Dėl nuolat aktyvaus [[Ekologinė sukcesija|sukcesijos]] reiškinio, tokių bendrijų išlikimas visiškai priklauso nuo žmogaus▼
 
=== Ekstrazoninė augalija ===▼
▲*Dirbtinės azoninės bendrijos susiformuoja žmogaus ūkinės veiklos dėka. Lietuvai būdingoje miškų zonoje jos įprastai susidaro [[pieva|pievose]], dirbamuosiuose laukuose, priesodybinėse teritorijose. Dėl nuolat aktyvaus [[Ekologinė sukcesija|sukcesijos]] reiškinio, tokių bendrijų išlikimas visiškai priklauso nuo žmogaus
 
'''Ekstrazonine''' augalija vadinamos gretimos zonos augalijos salelės, esančios kurios nors gamtinės zonos ribose (tai gali būti į miško zoną įsiterpę maži [[stepė|stepių]] augalijos plotai).<ref name=":1">Tupčiauskaitė J., 2012. ''Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai''. - – Vilnius.</ref>▼
▲===Ekstrazoninė augalija===
 
= Augalijos reikšmė ekosistemose =▼
▲'''Ekstrazonine''' augalija vadinamos gretimos zonos augalijos salelės, esančios kurios nors gamtinės zonos ribose (tai gali būti į miško zoną įsiterpę maži [[stepė|stepių]] augalijos plotai).<ref name=":1">Tupčiauskaitė J., 2012. ''Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai''. - Vilnius.</ref>
 
Augalija yra neatskiriama [[ekosistema|ekosistemų]] dalis. Norint suprasti jos įvairovę, augalų rūšių pasiskirstymą Žemėje, augaliją reikia tirti būtent šiame kontekste.<ref name=":3">Kent, M., 2012. Vegetation description and data analysis: a practical approach. 2nd ed, John Wiley & Sons Inc, United States. ISBN 978-0-471-49093-7</ref>
▲=Augalijos reikšmė ekosistemose=
 
AugalijaAugalai yranėra neatskiriamapasiskirstę tam tikroje teritorijoje atsitiktinai. Jie suformuoja tam tikrus rūšių kompleksus.<ref name=":4">Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir būdingosios jų rūšys. Vadovėlis. – Vilnius</ref> Visi augalo rūšies individai, kartu augantys viename plote, formuoja [[ekosistemapopuliacija|ekosistemųpopuliacijas]] dalis. NorintAtskirų suprastirūšių jospopuliacijos įvairovę,didesniame augalų(nuo rūšiųkelių pasiskirstymąkvadratinių Žemėjemetrų iki kv. kilometro) plote, augalijąaugdamos reikiavienos tirtišalia būtentkitų, šiamesudaro kontekste.bendrijas<ref name=":3">Kent, M., 2012. Vegetation description and data analysis : a practical approach. 2nd ed, John Wiley & Sons Inc, United States. ISBN 978-0-471-49093-7</ref> (pastarąsias tiria [[fitosociologija|fitosociologijos]] mokslo šaka).
 
Augalai nėra pasiskirstę tam tikrojeVertindami teritorijoje atsitiktinai.esančią Jieaugaliją, suformuojamokslininkai tampirma tikrusnustato, rūšiųkokio kompleksus.<refpobūdžio name=":4">Ulevičiusaugalai A.,joje Tupčiauskaitė J.tarpsta, 2013. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir būdingosios jųkokių rūšyspasigendama. Vadovėlis.Tada -vertinamas Vilnius</ref>aptiktų Visirūšių augalopopuliacijų rūšies individaigausumas, kartukartais augantysjas vienamepriskiriant plotefunkcinėms, formuoja [[populiacijataksonomija|populiacijastaksonominėms]]. Atskirųar rūšių populiacijos didesniame[[morfologija (nuobiologija)|morfologinėms]] kelių kvadratinių metrų iki kvgrupėms. kilometro) plote, augdamos vienos šalia kitų, sudaro bendrijas<ref name=":3">Kent, M., 2012. Vegetation description and data analysis : a practical approach. 2nd ed, John Wiley & Sons Inc, United States. ISBN 978-0-471-49093-7</ref> (pastarąsiasTokių tiriadetalių [[fitosociologija|fitosociologijos]]tyrimų moksloreikia šaka).todėl, kad visi ekosistemoje esantys organizmai yra susieti sudėtingais tarpusavio ryšiais.
 
=== Ekologijos svarba ekosistemose trejopa ===▼
Vertindami teritorijoje esančią augaliją, mokslininkai pirma nustato, kokio pobūdžio augalai joje tarpsta, kokių pasigendama. Tada vertinamas aptiktų rūšių populiacijų gausumas, kartais jas priskiriant funkcinėms, [[taksonomija|taksonominėms]] ar [[morfologija (biologija)|morfologinėms]] grupėms.<ref name=":3">Kent, M., 2012. Vegetation description and data analysis : a practical approach. 2nd ed, John Wiley & Sons Inc, United States. ISBN 978-0-471-49093-7</ref> Tokių detalių tyrimų reikia todėl, kad visi ekosistemoje esantys organizmai yra susieti sudėtingais tarpusavio ryšiais.
 
▲===Ekologijos svarba ekosistemose trejopa===
[[Vaizdas:Anax Imperator 2(loz).JPG|miniatiūra|Laumžirgis nėrimuisi išnaudoja buveinėje esančią augaliją]]
 
* Didžiojoje Žemės sausumos dalyje (išskiriant tik [[dykuma|dykumas]], pasižyminčias ekstramaliomis temperatūromis) augalija labai akivaizdžiai reprezentuoja savo ekosistemą, todėl augalų rūšių paplitimo, įvairovės įvertinimas gali padėti suprasti, kokios kitos organizmų rūšys stebimoje aplinkoje dominuoja.
 
* Gyvūnai ir kiti maistinių medžiagų patys pasigaminti negalintys organizmai ([[heterotrofai]]) priklauso nuo jų aplinkoje užaugančios augalijos [[biomasė|biomasės]]. Dėl to, kad augalai fiksuoja Saulės šviesos energiją vykdydami [[fotosintezė|fotosintezę]], jie sudaro daugumos ekosistemų trofinių piramidžių pagrindą.<ref name=":3">Kent, M., 2012. Vegetation description and data analysis : a practical approach. 2nd ed, John Wiley & Sons Inc, United States. ISBN 978-0-471-49093-7</ref>
 
* Floristinė ir fizionominė augalų bendrijos struktūra kartu su kitais aplinkos veiksniais formuoja tam tikros [[buveinė|buveinės]] aplinkos struktūrą, kuri lemia kitų organizmų (pvz., grybų, gyvūnų) pasiskirstymą teritorijoje.<ref name=":4">Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir būdingosios jų rūšys. Vadovėlis. - – Vilnius</ref> Buveinėje organizmai gyvena, auga, dauginasi ir miršta.<ref name=":3">Kent, M., 2012. Vegetation description and data analysis : a practical approach. 2nd ed, John Wiley & Sons Inc, United States. ISBN 978-0-471-49093-7</ref>
 
= Augalijų mokslinių tyrimų reikšmė =
 
Mokslinių tyrimų metu teritorijos gali būti įvertinamos pagal jose esančių natūralių buveinių, floros ir faunos įvairovę, atrastas saugomas ar retas rūšis. Ši informacija vertinga ruošiant rekomendacijas sprendimus priimantiems valstybės pareigūnams, siekiant užtikrinti tvarų ištirto ploto valdymą.<ref name=":5">BALČIAUSKAS, L., AUGLYS, J., BALČIAUSKIENĖ, L., BALVOČIŪTĖ, J., BUDRYS, E., JUŠKAITIS, R., . . . ULEVIČIUS, A. (1997). BIODIVERSITY evaluation at the local Level: Methodological and Territorial aspects. Acta Zoologica Lituanica, 7(1), 50-108. doi:10.1080/13921657.1997.10541425</ref>
 
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
<references/>
 
== Toliau skaitykite ==
eilutė 61 ⟶ 58:
* [[Pieva]]
* [[Smėlynai]]
 
 
 
{{Botanika}}
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Augalija"