Kupšiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Gyventojų skaičiaus duomenų šaltinio įterpimas (1959 ir 1970 m.). |
Nauja redakcija |
||
Eilutė 1:
{{Ltgyv
|pavad = Kupšiai
|foto = Kupšių kaimo planas 1939.jpg
|plotis = 300px
|fotoinfo = Kupšiai po [[žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformos]]
|long = 21.578|lat = 55.911
|sav = Kretingos rajono savivaldybė
Eilutė 9:
|gyv = 0
|metai = 2011
|vikiteka = Category:Kupšiai
|kirčl = {{Vietovardis|Kupšiaĩ||||||k=4|š=3}}
}}
'''Kupšiai''' – [[kaimas]] [[Kretingos rajono savivaldybė]]
Teritorijos plotas – 245,99 ha.<ref>Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T2-320</ref>
==Etimologija==
Vietovardis kilo iš pirmojo naujakurio ''Kupšio'' pavardės. Ši pavardė kildintina nuo [[žemaičių tarmė]]je naudojamo žodžio ''kupčius'', t. y. {{lt|pirklys}}. Pirmasis naujakurys galėjo būti ne [[žemdirbystė|žemdirbys]], o [[pirklys]], prekiavęs iš dvaro įsigytu mišku. Vietos gyventojai kaimą vadina {{sgs|Kopšē}}.
[[Vaizdas:Kupšių kaimo planas 1915.jpg|thumb|rigth|300px|Kupšiai 1915 m. vokiečių karo topografų parengtame plane]]
==Geografija==
Kaimas yra [[Kartenos seniūnija|Kartenos seniūnijos]] rytiniame pakraštyje. Šiaurėje jis ribojasi su [[Gaudučiai]]s, rytuose – su [[Mamiai]]s, pietryčiuose – su [[Eitučiai]]s, pietuose – su [[Lubiai]]s, vakaruose – su [[Lygnugariškiai]]s. Centrine kaimo dalimi iš Mamių link Lygnugariškių teka dešinysis [[Alantas|Alanto]] [[intakas]] [[Karkluojė]], į kurią vakarinėje dalyje įteka kairysis jos intakas – Pievupalis. Šiaurine kaimo riba teka dar vienas Alanto intakas – Rupšupis.
Centrine kaimo dalimi link magistralinio kelio {{A11}} praeina rajoninis kelias [[Kuliai]]–[[Šiemuliai]]–[[Gaudučiai]] (3213). Į vakarus nuo šio kelio dešiniajame Karkluojės krante, Domarkų sodybvietėje stovi vienintelė kaime registruota [[sodyba]].
Rytinėje kaimo dalyje auga Girelės ({{sgs|Gėrale}}), o pietinėje – Stončiaus girelės miškai.
{{ltunavigacija
|C=Kupšiai
|Š=[[Gaudučiai]] – 1 km
|ŠR=[[Aleksandravas]] – 5 km
|R=[[Mamiai]] – 1 km
|PR=[[Eitučiai]] – 1 km
|P=[[Lubiai]] – 2 km
|PV=[[Kalniškiai (Kartena)|Kalniškiai]] – 2 km
|V=[[Lygnugariškiai]] – 1 km
|ŠV=[[Kartena|KARTENA]] – 6 km
}}
[[Vaizdas:Kupšių valstiečio namas 1955.jpg|thumb|300px|left|Kaimo valstiečio namas. Nežinomas fotografas. 1955 m. [[Kretingos muziejus]]]]
==Istorija==
Pirmieji naujakuriai Karkluojės upelio pakrantėse ėmė kurtis [[XVII a.]] pabaigoje arba [[XVIII a.]] pirmoje pusėje, [[Kartenos dvaras|Kartenos dvarininkams]] ėmus eksportui ir vidaus rinkai kirsti tarp Alanto ir Minijos upių augusį dvaro mišką, vadintą Girele ({{sgs|Gėrale}}). Iš dvaro išsinuomotus, išsipirktus ir plėšiniais paverstus miško sklypus dar ilgai žemdirbiai vadino Girelėmis arba Pagireliais. Atsiradus kaimui, miškas kitaip vadintas Kupšine.<ref>[http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/kupsiai-istustejes-kaimas-karkluojes-pakrantese [[Julius Kanarskas]]. Ištuštėjęs kaimas Karkluojės pakrantėse. – www.kretingosmuziejus.lt]</ref>
Rašytiniuose šaltiniuose Kupšių kaimas sutinkamas nuo [[XIX a.]] Šio amžiaus pirmoje pusėje jame buvo 6,<ref>Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 157 (Kipszykie)</ref> o viduryje – 5<ref>Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи, рядъ X, листъ 1, г. 1872</ref> [[lažininkas|baudžiauninkų]] sodybos. Keturios sodybos stovėjo Karkluojės dešiniajame krante, šalia kryžkelės, o dar pora vienkieminių ūkių buvo į rytus nuo jos, abipus upės. Ūkius kaime nuomoję žemdirbiai ėjo [[lažas|lažą]] [[Pliateriai|grafų Pliaterių]] Kartenos dvare. Žemdirbių dvasiniais reikalais rūpinosi [[Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Kartenos parapijos]] [[kunigas|kunigai]].
Panaikinus baudžiavą, žemdirbiams išsipirkti kaime buvo išmatuoti 36 žemės rėžiai, už kuriuos išperkamuosius žemės mokesčius grafams Pliateriams [[1870]] m. mokėjo 28 valstiečiai.<ref>Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: cоставленъ в 1870 году. – C. 70</ref> [[1923]] m. buvo jau 13 sodybų.<ref>Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114</ref> Prasidėjus [[Žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformai]], [[1927]] m. visa kaimo žemė išskirstyta į vienkieminius ūkius,<ref>Kretingos apskrities žemėtvarkos planų sąrašas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 85. – L. 2</ref> o bendrosiose ganyklose buvo suformuoti 3 nauji ūkiai.
Vienas stambiausių ūkininkų tarpukariu buvo Juozapas Domarkas, valdęs 40 ha žemės. Jis mirė [[1938]] m.,<ref>Kartenos RKB mirties metrikų knyga. 1935–1940 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, b. 15. – L. 53</ref> nekilnojamąjį turtą palikdamas sūnums Julijonui ir Juozapui. Kitas stambus ūkininkas Aleksandras Jedenkus valdė apie 34 ha žemės. Jam [[1936]] m. mirus,<ref>Kartenos RKB mirties metrikų knyga. 1935–1940 m. ؘ– Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, b. 15. – L. 34</ref> ūkį pasidalino sūnūs Kazimieras, Julijonas ir Apolinaras.
Prie stambiausių ūkininkų priklausė 30 ha savininkas Juozapas Lūža. Jo sodyboje stovėjo [[namas]] ({{sgs|[[troba]]}}), [[svirnas]] ({{sgs|[[klėtis]]}}), [[tvartas]] ({{sgs|kūtės}}), [[kluonas]] ({{sgs|[[jauja]]}}), du [[šulinys|šuliniai]] (vienas skirtas šeimynai gerti ir maistui pasigaminti, kitas – gyvuliams girdyti), o kieme stūksojo monumentalus [[krikščionių kryžius|kryžius]].<ref>[https://www.pajurionaujienos.com/?sid=20950&act=exp [[Julius Kanarskas]]. Kupšiai. Kaimas prie Karkluojės. – [[Pajūrio naujienos]] – 2021 m. sausio 5 d.]</ref> Šeimininkui [[1939]] m. mirus,<ref>Kartenos RKB mirties metrikų knyga. 1935–1940 m, – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, b. 15. – L. 14</ref> ūkį perėmė jaunėlis sūnus Antanas Lūža.
Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] ir pokario metais Kupšiuose taip pat gyveno valstiečiai Antanas ir Petrė Spučiai, Antanas ir Stasė Symės, Leonas ir Kazimiera Brazdeikiai, Pranas ir Jadvyga Razmai, Juozas Kumpis, Kundrotas, Kubilius, Šlyžius, Puplesiai, kalvis Ignas Stončius su žmona Kazimiera, Vaclovas ir Aniceta Stončiūtė Butkai, bežemis kaimo stalius Juozas Stončius.<ref>Kretingos rajono Kartenos seniūnijos išnykę kaimai: 2016 metų etnografinės ekspedicijos medžiaga. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2016. – P. 37-38</ref>
[[1948]]-[[1949]] m. iš kaimo buvo ištremtos 6 ūkininkų šeimos, kurias sudarė 19 asmenų: Leonas ir Kazimiera Brazdeikiai su vaikais Leonu ir Elvyra, Kajetonas ir Ona Jedenkai, Kazys ir Juzefa Jedenkai su vaikais Veronika, Irena ir Viliumi, Antanas ir Juzefa Lūžos su vaikais Antanu ir Regina, Pranas Narkus su dukra Petre, Ignas ir Kazimiera Stončiai.<ref>1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – P. 428, 435, 445, 449</ref> Ona Jedenkienė, Pranas Narkus ir Ignas Stončius mirė [[Sibiras|Sibire]], o kitiems tremtiniams [[1956]]-[[1958]] m. buvo leista grįžti į [[Lietuvos TSR|Lietuvą]].
[[Lietuvos TSR|Sovietmečiu]] plečiant [[kolūkis|kolūkių]] dirbamos žemės plotus ir naikinant [[vienkiemis|vienkiemius]], žemdirbių šeimos buvo iškeliamos į kolūkines gyvenvietes. Todėl Kupšių žemės ištuštėjo, o nuo [[2001]] m. kaime registruotų gyventojų nebeliko.
{{adm
|[[1919]]–[[1940]] m., [[1941]]–[[1944]] m.|[[Dauginčių seniūnija]], [[Kartenos valsčius]], [[Kretingos apskritis]]
|[[1940]]–[[1941]] m., [[1945]]–[[1950]] m.|[[Dauginčių apylinkė]], [[Kartenos valsčius]], [[Kretingos apskritis]]
|[[1950]]–[[1959]] m.|[[Dauginčių apylinkė]], [[Kretingos rajonas]]
|[[1959]]–[[1995]] m.|[[Kartenos apylinkė]], [[Kretingos rajonas]]
|nuo [[1995]] m.|[[Kartenos seniūnija]], [[Kretingos rajono savivaldybė]]}}
eilutė 44 ⟶ 77:
==Žymūs žmonės==
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
[[Kategorija:Kretingos rajono gyvenvietės]]
| |||