Socrealizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pusiau automatinis skydelių datavimas |
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
||
Eilutė 23:
== Socialistinis realizmas Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Green Bridge in Vilnius3.jpg|thumb|[[Vilniaus žaliasis tiltas]]]]
Lietuviškai doktrina paskelbta 1934 m. [[Maskva|Maskvoje]] leidžiamame žurnale „[[Priekalas (žurnalas)|Priekalas]]“, tais pačiais metais [[Balys Sruoga|B. Sruogos]] įvertinta kaip propagandinio meno atmaina, tolygi hitlerinei herojinio realizmo doktrinai.<ref>[http://www.sovietika.lt/603016/straipsniai/stalinizmas/istikimi-ir-palauzti-rasytojai-panasaus-likimo-herojai Socrealizmas yra mūsų – ir lietuvių, ir lenkų – kultūros laikotarpis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170222193905/http://www.sovietika.lt/603016/straipsniai/stalinizmas/istikimi-ir-palauzti-rasytojai-panasaus-likimo-herojai |date=2017-02-22 }}</ref>
[[1940]] m. okupuotoje Lietuvoje socialistinis realizmas paskelbiamas pagrindiniu kūrybos metodu<ref>[https://oatd.org/oatd/search?q=subject%3A(Socrealizmas)&pagesize=30 Rybakovaitė, Simona. 1940–1964 metų Lietuvos oficialioji tapyba: sociopolitiniai ir meniniai aspektai.]</ref>. Pirmaisiais pokario metais socialistinio realizmo doktrina formuluojama kaip klasinio−politinio apsisprendimo būtinybė, vėliau nusakoma kaip „kova tarp gero ir geresnio“ ([[Juozas Baltušis|J. Baltušis]]), kolektyvinio darbo poetizavimas ([[Jonas Lankutis|J. Lankutis]]), komunistinės moralės ugdymas ([[Vitas Areška|V. Areška]]), pasaulį keičiančio humanizmo koncepcija ([[Jonas Bielinis|J. Bielinis]]). Pagrindinė socialistinio realizmo kūrybos užduotis − legalizuoti tarybinę šalies okupaciją kaip istorijos proceso neišvengiamybę. Dirbtinai forsuotais klasinio antagonizmo vaizdais bei revoliucinio veiksmo apologija siekta įrodyti, kad Lietuvoje vyko nepertraukiama kova dėl tarybų valdžios ([[Aleksandras Gudaitis-Guzevičius|A. Gudaičio-Guzevičiaus]] „Kalvio Ignoto teisybė“). Himnai Leninui ir [[Stalinas|Stalinui]], privalomi kiekviename eilėraščių rinkinyje, skelbė ištikimybę ir meilę „didžiajai socializmo tėvynei“ ([[Salomėja Nėris|S. Nėries]] „Poema apie Staliną“, [[Antanas Jonynas|A. Jonyno]] ir [[Juozas Macevičius|J. Macevičiaus]] „Laiškas Vadui“, [[Justinas Marcinkevičius|Just. Marcinkevičiaus]] „Šiandieninis Leninas“). Teigiamais valingo vadovo komunisto paveikslais buvo kuriamas valdančios partijos neklystamumo mitas ([[Jonas Avyžius|J. Avyžiaus]] „Kaimas kryžkelėje“). Netiesiogiai stengtasi pateisinti masines represijas, piešiant atstumiančius savo godumu ir žiaurumu „buožių“ charakterius (J. Baltušio „Gieda gaideliai“, [[Antanas Vienuolis|A. Vienuolio]] „Puodžiūnkiemis“, [[Teofilis Tilvytis|T. Tilvyčio]] „Usnynė“).
| |||