Anasaziai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Anasaziai''' arba '''''senieji pueblai, pueblų kultūra''''' – priešistorinė [[indėnai|indėnų]] žembdirbių kultūra, gyvavusi [[JAV]] pietvakaruose, [[Kolorado plynaukštė]]je ([[Juta|Jutos]], [[Arizona|Arizonos]], [[Koloradas|Kolorado]], [[Naujoji Meksika|Naujosios Meksikos]] valstijose).<ref name=brit>''[https://www.britannica.com/topic/Ancestral-Pueblo-culture Ancestral Pueblo culture]'', [[Encyclopaedia Britannica]].</ref> Iš anasazių yra kilusios dabartinės [[hopiai|hopių]], [[zuniai|zunių]], [[akomai|akomų]], [[keresai|keresų]], tivų tautos ([[pueblai]]). Kalbiniu požiūriu jų kilmė skirtinga, nes vieni vartoja [[jutų-actekų kalbos|jutų-actekų kalbas]], kitų kalbos – [[izoliuota klaba|izoliuotos]] (zunių, keresų).<ref name=etn>{{etno|PUEB|Пуэбло}}</ref>

 

 

Pueblų kultūros atsiradimas siejamas su II–IV a. antruoju krepšių pynėjų kultūriniu tarpsniu. Tuo metu medžiotojų ir rankiotojų tautos pynė [[krepšys|krepšius]] ir pamažu perėjo prie žemdirbystės. Krepšių pynėjų kultūros žmonės gyveno dažniausiai olose, dalį maisto atsargų saugojo požeminėse ertėmėse. Vėliau be [[kukurūzai|kukrūzų]] pradėtos auginti [[pupelė]]s, įrengtos drėkinimo sistemos (kanalai, tvenkiniai), medžioklės ir rankiojimo reikšmė sumenko, prijaukinti [[kalakutai]], išplėtota [[keramika]]. Nuo VIII a. prasidėjo tikroji pueblų statytojų kultūra: vietoje požeminių urvų pradėtos statyti antžeminės smiltainio gyvenvietės – [[pueblas (gyvenvietė)|pueblai]]. Jas sudarydavo iki 100 patalpų. Pradėta auginti [[medvilnė]], keramika nustelbė krepšių pynimą. Pueblai pradžioje statyti [[kanjonas|kanjonuose]], uolų siaurymėse, vėliau išplito ir po upių slėnius, buvo įvairių dydžių. III pueblų laikotarpiu (nuo XIV a.) ypač augo didžiosios gyvenvietės kanjonuose. Jose statyti kelių aukštų namai su požeminėmis patalpomis, iš viso viename pueble būdavo nuo 20 iki 1000 patalpų. Žemės ūkis, keramikos gamyba ir [[audimas]] tuo metu buvo svarbiausios ūkio šakos.<ref name=brit />