France Prešeren: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
Vilensija (aptarimas | indėlis)
 
Eilutė 60:
Apie [[1837]] metus pradėjo gyventi drauge su [[Ana Jelovšek]], varginga [[Crobath|Krobatų]] šeimos tarnaite, kuri tuo metu dar buvo nepilnametė. Jiems gimė trys vaikai: Terezija, Ernestina ir Jože. Tačiau judviejų santykiai nebuvo gilūs, nes neišsilavinusi Ana nesugebėjo suvokti poetinio Prešereno pasaulėvaizdžio. Tą galima pastebėti iš fakto, kad Prešerenas jai nepaskyrė nei vieno eilėraščio apie meilę – kitaip nei Julijai, kuriai dedikavo vieną iš svarbiausių savo kūrinių – „Sonetų vainiką“ („Sonetni venec“), kuriame apdainavo savo meilę jai. F. Prešerenas ir A. Jelovšek taip pat skyrėsi charakteriais: [[poetas]] buvo drovus ir uždaras, Ana kitaip nei jis, buvo gyva ir patraukli daugeliui vyrų. Vis dėlto, su ja ir vaikais palaikė nuolatinius santykius ir, turėdamas galimybę, rėmė finansiškai. Dukra Ernestina vėliau parašė atsiminimus, kuriuose apibūdino savo tėvų tarpusavio santykius.
 
Po Čopo mirties F. Prešerenas pradėjo artimiau bendrauti su jaunu lenku [[Emil Korytko|Emiliu Korytko]], kuris dėl dalyvavimo [[Tautinis atgimimas|tautinio atgimimo]] judėjime tėvynėje buvo ištremtas į Liublianą. E. Korytko rinko [[tautosaka|tautosaką]]. Prešerenas taip pat prie jo prisijungė ir, padėdamas jam, pats susidomėjo tautosaka. E. Korytko mirė [[1839]] metais.
 
[[Vaizdas:Andrej Smole.jpg|thumb|right|200px|Andrejus Smolė]]