Platonas Zubovas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: šalinama iš Švento Stanislovo ordino kavalieriai |
S →Biografija: [[]] |
||
Eilutė 59:
Turėjo nemažai nesantuokinių vaikų, kuriems suteikdavo Nevedomskio arba Platonovo pavardę, tačiau tik [[1821]] m. vedė [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės Vilniaus gražuolę Teklę Valentinavičiūtę, kuri [[1822]] m. pagimdė jam vienintelę teisėtą dukterį Aleksandrą, turėjusią tapti didžiulių tėvo turtų paveldėtoja. Tuo nepatenkinti P. Zubovo giminės po jo mirties savo nuožiūra ėmėsi disponuoti palikimu, o Teklę su dukra privertė grįžti atgal į Vilnių, pasižadėdami, kunigaikštytei Aleksandrai, kol ji nepilnametė, ir jos motinai kas mėnesį mokėti po 3.000 rublių. Kunigaikštytei [[1824]] m. mirus, Teklė prisiteisė Rundalės dvarą ir ištekėjo už grafo Andrejaus Šuvalovo.
P. Zubovui mirus, dėl turto pasidalinimo kilo nesutarimų. Šiaulių ekonomiją kurį laiką valdė brolis Valerijonas, jo vaikai Aleksandras ir Platonas, bet jie Šiauliuose negyveno. Kretingos dvaru po P. Zubovo mirties disponavo sūnėnas, vyriausiojo brolio Nikolajaus Zubovo sūnus, tikrasis valstybės patarėjas, Rusijos karvedžio [[Aleksandras Suvorovas|Aleksandro Suvorovo]] vaikaitis [[Aleksandras Zubovas (1797)|Aleksandras Zubovas]] ([[1797]]–[[1875]]). [[1827]] m. po teismų Šiaulių, Joniškio ir kitus dvarus Lietuvoje paveldėjo brolis, Rusijos kariuomenės generolas majoras [[Dmitrijus Zubovas]]. Jis laikomas Lietuvos Zubovų šakos pradininku. Jo palikuonys įsikūrė Lietuvoje, susigiminiavo su vietiniais [[Bajorai (luomas)|bajorais]], rėmė [[Lietuvių tautinis sąjūdis|tautinį lietuvių judėjimą]], pasižymėjo švietėjiška ir kultūrine veikla.
== Šaltiniai ==
| |||