'''Ramla''' (hebr.: רמלה ''Ramlāh''; arab.: الرملة ''ar-Ramlah'') -– miestas centriniame [[Izraelis|Izraelyje]], 20 km į pietryčius nuo [[Tel Avivas|Tel Avivo]]. [[Centrinė apskritis|Centrinės apskrities]] administracinis centras. 63,5 tūkst. (2004 m.) gyventojų; 80% [[žydai]], 20% [[arabai]].
Ramla įkurta [[716]] m. kalifo Suleimano Ibn Abd al Maliko ir pavadinta pagal arabų k. žodį ''Raml'' -– „smėlis“. Po [[Kryžiaus žygiai|pirmojo kryžiaus žygio]] įėjo į [[Jeruzalės karalystė]]s sudėtį. [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] valdymo metu buvo nedidelis miestas, kuriame gyveno beveik vien arabai. Valdant britams Ramla pradėjo augti. [[1948]] m. Arabų-Izraelio karo metu buvo vienas svarbiausių mūšių centrų. Žydams užėmus miestą, dauguma arabų jį paliko.
Miesto įžymybės: 30 m aukščio [[XIII amžius|XIII a.]] minaretas ir [[1902]] m. pastatyta Nikodemo ir Juozapo bažnyčia.