Čekų tautinis atgimimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S →‎Ištakos: Kontrreformacija
Eilutė 5:
== Ištakos ==
 
Po 1620 m. [[Baltojo kalno mūšis|Baltojo kalno mūšio]] Čekija patyrė [[germanizacija|germanizacijos]] politiką, vykdomą [[Habsburgų dinastija|Habsburgų]] imperatorių. Priespauda taip pat buvo susijusi su [[religija]] - Habsburgams perėmus valdžią iki 95 % Bohemijos gyventojų buvo [[protestantai]] (žr. [[husitai]]). Nors Habsburgai žadėjo religijos laisvę, jie pradėjo nuožmią kovą su antireformacijos[[Kontrreformacija|kontrreformacijos]] ir pakartotinio [[katalikybė]]s įvedimo pastangomis, dėl kurių dauguma Čekijos gyventojų elito pabėgo iš šalies. Manoma, kad ši smurtinė pakartotinė katalikizacija yra viena iš šiandien plačiai paplitusio čekų ateizmo priežasčių.
 
Per du ateinančius šimtmečius čekų kalba buvo daugiau ar mažiau išstumta iš valstybės administracijos, literatūros, mokyklų, [[Prahos universitetas|Karolio universiteto]], aukštesniųjų visuomenės sluoksnių. Daugybė čekų kalba parašytų knygų buvo sudegintos dėl tikėjimo priežasčių - pavyzdžiui, vien tik jėzuitas Antonínas Koniašas, manoma, sunaikino net 30 000 čekiškų knygų.<ref>{{cite web|title=Koniáš chtěl pálením „bludných“ knih zachránit „štěstí duší“|url=http://www.ceskatelevize.cz/ct24/kultura/1308001-konias-chtel-palenim-bludnych-knih-zachranit-stesti-dusi|website=ceskatelevize.cz|access-date=1 February 2017|date=27 November 2010|language=cs-CZ}}</ref> Pamažu ši kalba buvo paversta vien valstiečių, dažnai neraštingų, bendravimo priemone. Todėl atgimimo judėjimas įkvėpimo ieškojo kaime, tarp paprastų čekų.