[[Vaizdas:Skipitis.jpg|thumb|right|Rapolas Skipitis]]
'''Rapolas Skipitis''' ([[1887]] m. [[sausio 31]] d. [[Baukai|Baukuose]] ([[Pasvalio rajonas|Pasvalio raj.]]) -– [[1976]] m. [[vasario 23]] d. [[Čikaga|Čikagoje]]) – [[Teisė|teisininkas]], advokatas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] veikėjas.
== Biografija ==
[[1901]] -– [[1904]] m. mokėsi [[Palanga|Palangos]] progimnazijoje, [[1905]] -– [[1909]] m. -– [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]]. Būdamas gimnazistu dalyvavo [[Revoliucija|revoliuciniame]] judėjime, platino [[Spaudos draudimas|uždraustą lietuvišką]] spaudą. [[1910]] m. -– socialistų aušrininkų organizacijos veikėjas.
1909 - 19101909–1910 m. [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] studijavo [[Medicina|mediciną]], [[1916]] m. baigė teisės fakultetą. [[1911]] -– [[1915]] m. buvo Maskvos lietuvių studentų draugijos pirmininkas. [[1917]] m. [[Petrapilis|Petrapilyje]] su kitais įkūrė „Santaros“ partiją, buvo laikraščio „Santara“ redaktorius. 1917 -– [[1918]] m. -– Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje narys, vėliau Tarybos pasiųstas įgaliotiniu į [[Ukraina|Ukrainą]], kur be diplomatinių pareigų, rūpinosi ir lietuvių pabėgėlių reikalais.
1918 m. gegužės mėn. grįžo į [[Šiauliai|Šiaulius]], mokytojavo, 1918 m. [[lapkričio 24]] d. išrinktas Šiaulių miesto tarybos vykdomosios komisijos sekretoriumi, paskirtas taikos teisėju ir tardytoju bei Švietimo ministerijos įgaliotiniu Šiaulių miestui ir apskričiai. 1918 -– [[1919]] m. dalyvavo kovose su [[bermontininkai]]s.
1919 -– [[1920]] m. -– taikos teisėjas [[Kaunas|Kaune]], nuo 1919 m. [[kovo 6]] d. iki 1920 m. [[birželio 18]] d. -– valstybės gynėjas prie Kauno apygardos teismo, komisijos [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] rinkimų įstatymui paruošti narys. Nuo 1920 m. birželio iki [[1922]] m. vasario mėn. -– Lietuvos vidaus reikalų [[ministras]]. 1922 -– [[1940]] m. dirbo prisiekusiuoju advokatu, [[1932]] -– 1940 m. buvo advokatų tarybos narys. Bendradarbiavo laikraščiuose „[[Lietuvos žinios]]“, [[Aušrinė (žurnalas)|„Aušrinė“]], „[[Naujienos]]“.
[[1923]] m. -– [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] narys, jos atstovas [[Antrasis Seimas|II Seime]]. [[1925]] -– [[1928]] m. -– Ūkininkų sąjungos pirmininkas, laikraščio „Ūkininko balsas“ redaktorius. [[1926]] m. -– Ūkininkų sąjungos atstovas [[Trečiais Seimas|III Seime]].
[[1927]] -– 1928 m. -– [[Šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] pirmininkas. [[1932]] -– 1940 m. -– Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas. [[1937]] -– 1940 m. redagavo šios draugijos žurnalą „[[Pasaulio lietuvis]]”. Kartu 1937 - 19401937–1940 m. -– laikraščio „Namų savininkas“ redaktorius. 1940 m. birželio mėn. emigravo į [[Vokietija|Vokietiją]].
[[1941]] -– [[1945]] m. -– [[Berlynas|Berlyno]] lietuvių sąjungos pirmininkas. 1941 m. balandžio mėn. jam numatytas teisingumo ministro postas [[Laikinoji vyriausybė|Laikinojoje vyriausybėje]] po vokiečių kariuomenės įžengimo į Lietuvą, tačiau po 1941 m. [[birželio 22]] d. [[vokiečiai]] savo pažadus pamiršo.
[[1946]] m. emigravo į [[JAV]]. Buvo Pasaulio lietuvių I kongreso iniciatorius, organizatorius ir jo pirmininkas. Išleido atsiminimų dvitomį „Nepriklausomą Lietuvą statant” ([[1961]] m.) ir „Nepriklausoma Lietuva” ([[1967]] m.) 1926 m. apdovanotas [[Suomija|Suomijos]] nacionalinės gvardijos kryžiumi.
|