Šriftas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
redag.
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. birželio}}
 
'''Šriftas''' (iš {{de|Schrift}}) – įvairių [[Simbolis|simbolių]] piešinių, turinčių bendrų stiliaus ir didumo bruožų, rinkinys. Šriftą dažniausiai sudaro įvairių [[alfabetas|alfabetų]] raidės, [[skaičius|skaičiai]] ir [[skyryba|skyrybos]] ženklai, bet kai kuriuose šriftuose randami ir kitokie simboliai: [[ideograma|ideogramos]], [[matematika|matematikos]] ar [[kartografija|kartografijos]] simboliai, [[dizainas|dizaino]] elementai ir pan.
 
Vieną šriftą gali sudaryti kelios garnitūros – grafinės atmainos pagal dydį, spalvos sodrumą, pasvirimą, plotį.
Šrifto aukštis vadinamas kegeliu ir matuojamas punktais: 1pt=0,376 (Europoje) arba 1pt=0,351 (JAV, JK). Kompiuterinėje spaudoje įsigalėjo JAV priimtas dydis.
 
== Šriftų rūšys ==
Pirmieji šriftai atsiranda su piktografiniu raštu prieš kelis tūkstančius metų. Šiuolaikinių šriftų gausybėje istoriškai skiriamos kelios grupės. Pagrindinės yra šios: lotyniškieji šriftai, gotikiniai šriftai, rankraštiniai šriftai, lygiapločiai šriftai, dekoratyviniai šriftai. Šiuolaikinių vakarietiškų šriftų pradžia Antikoje (graikų ir romėnų raštas) – visą pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį Europoje knygų perrašinėtojai daugiau ar mažiau rėmėsi būtent antikine tradicija. XII-ajame amžiuje randasi gotiškieji šriftai, kuriems lemta tapti pirmaisiais knygų spausdinimo šriftais. Renesanso epochoje kyla didžiulis susidomėjimas Antika. Kartu atkreipiamas dėmesys į antikinę knygų perrašymo tradiciją. Būtent tada ir dėl to ateina suvokimas, kad gotiškieji šriftai yra barbariški (todėl jie ir pavadinami vienos barbarų genties vardu), o sektinu pavyzdžiu tampa lotyniškieji antikiniai tekstai. XV-ajame amžiuje atsiranda pirmieji lotyniškieji šriftai: serifiniai (antikvos) ir neserifiniai (groteskai). Vėliau palaipsniui randasi visi kiti šriftai. Įvairovė nulemta trijų poreikių: patogus skaitymas (knygos, laikraščiai) ir dėmesio patraukimas (antraštės, skelbimai). Kompiuterinės leidybos era šriftų įvairovės ribas dar labiau išplėtė.
Šriftai pagal išvaizdą yra skirstomi į keletą kategorijų. Galima išskirti kelias pagrindines rūšis, tarp kurių juntami didžiausi skirtumai: lotyniški (''serif''), ''sans - serif'', rašysenos (''script''), gotikinio (''blackletter''), dekoratyvinio (''display''), lygiapločio (''monospace'') ir puošybinio šriftų. Istoriškai pirmieji šriftai buvo gotikinio stiliaus, po to atsirado ''serif'', tada ''sans - serif'', o vėliau ir visi kiti.
 
=== LotyniškiLotyniškieji šriftai ===
==== PuošybiniaiSerifiniai šriftai (antikvos) ====
[[Vaizdas:Garamond sample.svg|thumb|''Garamond'']]
LotyniškiŠi šriftailotyniškų plačiaušriftų vadinamigrupė serifais,vadinama serifine dėl raidžių linijų galuose esančių mažų užkardėliųužkarpų – serifų. Šitokie šriftai yra lengvai skaitomi ir mažiau vargina akis, tad turbūt didžioji dalis spaudos yra spausdinama būtent šitokiais šriftais.
 
Žinomiausi lotyniškųlotyniškųjų serifinių šriftų pavyzdžiai būtų ''[[Times New Roman]]'' ir ''[[Garamond]]'', nors jų yra labai daug. Plačiausiai žinomi lietuviški ''serif''serifiniai šriftai yra ''[[Aistika (šriftas)|Aistika]]'', ''[[Vytis (šriftas)|Vytis]]'' ir ''[[Palemonas (šriftas)|Palemonas]]''.
 
==== ''SansNeserifiniai -šriftai serif'' šriftai(groteskai) ====
[[Vaizdas:Arial sample.svg|thumb|''Arial'']]
''SansTai -lotyniškieji serif''šriftai pavadinimasbe reiškia „be serifų“užkarpų, nest.y. [[prancūzųbe kalba|prancūzų kalboje]] žodis ''sans'' atitinka lietuvišką ''be''serifų. Taip pat pažymėtinasPažymėtinas dalykas, leidžiantis atskirti lotynišką šriftą nuoserifinius ''sansir -neserifinius serif''šriftus, yra simbolių linijų plotis. BeserifiniųNeserifinių šriftų simbolių linijos dažniausiai per kone visas vietas yra vienodo pločio. Šitokie šriftai dažnai naudojami interneto [[svetainė]]se, nes jose tekstai dažnai būna pateikiami smulkiomis raidėmis, o ''sansneserifiniai - serif''šriftai puikiai tam tinka.
 
Vieni žinomiausių ''sanslotyniškųjų - serif''neserifinių šriftų yra ''[[Arial]]'', ''[[Helvetica]]'', ''[[Verdana]]'', ''[[Trebuchet MS]]'' ir t. t.
 
=== RašysenosRankraštiniai šriftai ===
[[Vaizdas:Coronet sample.svg|thumb|''Coronet'']]
RašysenosRankraštiniai ({{en|script}}) šriftai imituoja ranka rašytas arba [[kaligrafija|kaligrafines]] raides. Šitokie šriftai labai retai sutinkami kaipbūna pagrindiniai teksto šriftai, nes jie dažniausiai būna labai sunkiai įskaitomi. JiePaprastai dažniausiaijie naudojami logotipuose, pakvietimuosekvietimuose, kortelėse ar kur kitur. Šitokie šriftai priskiriami prie dekoratyvinių šriftų rūšies.
 
RašysenosRankraštiniai šriftai, preišingaikitaip nuonei ''serif'' ir ''sans - serif''lotyniškieji, neturi savo standarto, tad jų gali būti labai įvairių. Vienas žinomiausiųjų yra ''[[Coronet]]''.
 
=== Gotikiniai šriftai ===
[[Vaizdas:Lucida Blackletter sample.svg|thumb|''Lucida Blackletter'']]
Gotikiniai šriftai buvo pradėtisukurti naudotiXII-ajame anksčiausiaiamžiuje. [[Viduramžiai]]sJie (tarp [[1150]] ir [[1500]]) šitokie šriftai buvo naudojamipaplito visoje [[vakarųVakarų Europa|Vakarų Europoje.]] ir tapo pirmaisiais spausdintų knygų šriftais. Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje ir Mažojoje Lietuvoje gotikiniai šriftai buvo naudojami maždaug iki Antrojo Pasaulinio karo pabaigos. Gotikiniai šriftai (kaip ir lotyniškieji) yra skirstomi į kelias grupes: tekstūra (''Textur''; raidės labai kampuotos, yra daug smulkių detalių), rotunda (''rotunda''; raidės turi nedaug arba ir viso neturi kampų, linijos storesnės, labiau išlenktos), švabachas (''Schwabacher''; raidės paprastos, mažai smulkių detalių, ganėtinai skiriasi nuo lotyniško šriftų raidžių) ir, fraktūra (''Fraktur''; puošniausias iš gotikinių šriftų, raidės primena švabachą).
 
Šiandien gotikiniai šriftai knygų ir laikraščių leidyboje naudojami retai (dažniausiai siekiant istorinio efekto), tačiau puikiai papildo dekoratyvinių šriftų paletę.
Gotikiniai šriftai išoriškai kiek primena lotyniškus, tik simbolių linijos storesnės ir kampuotesnės.
 
=== Dekoratyviniai šriftai ===
 
Dekoratyviniai šriftai naudojami tik kaip grafinės detalės. Tekstui šitokie šriftai niekaip netinka, nes jie dažniausiai sunkiai skaitomi, o sumažinus kai kuriuos įskaityti kone neįmanoma. Dekoratyviniai šriftai turi didžiausią laisvę iš visų šriftų. Jie gali būti kone bet kokie, kad tik būtų galima įžvelgti, kokias raides kokie simboliai atstovaujaatitinka.
 
=== Lygiapločiai šriftai ===
[[Vaizdas:Courier sample.svg|thumb|''Courier'']]
Lygiapločiai šriftai yra tokie šriftai, kurių visi simboliai be išimčių yra vienodo pločio (dažniausiai kituose šriftuose raidės „w“ ir „m“ yra platesnės, o raidė „i“ siauresnė). Pirmieji lygiapločiaiLygiapločiai šriftai buvoradosi naudojami rašantrašomųjų rašomosiomismašinėlių mašinėlėmistradicijos, kurioskuriose parašius betrašant kokiąvisas raidęraides lapąlapas pastumiapastumiamas per vienodą atstumą. Taip pat šitokie šriftai buvo naudojami pirmuosiuose kompiuteriuose, kurie tekstą gebėjo vaizduoti tik vienu standartiniu šriftu. Dabartiniuose kompiuteriuose, kurie gali vaizduoti bet kokį įdiegtą šriftą, lygiapločiai šriftai vis dar plačiai naudojami [[programavimas|programavime]] ir išdėstant tekstą lentelės forma paprastu tekstu.
 
Pats žinomiausias lygiaplotis šriftas yra [[Courier]].
 
=== Puošybiniai šriftai ===
[[Vaizdas:Wingdings sample.png|thumb|''Wingdings'']]
Puošybinių šriftuose ({{en|dingbat}}) raides atstoja įvairūs paveikslėliai: rodyklės, žmonių veidai, specialūs simboliai ar pan. Žinomiausi puošybiniai šriftai yra [[Webdings]] ir [[Wingdings]] trilogija.
 
== Kompiuteriniai šriftai ==
Kompiuterinis šriftas – tai raidinių arba piešininių simbolių rinkinys, vyraujantis įvairiais stiliais ir dydžiais ir esantis vienoje arba keliose rinkmenose. Egzistuoja trys pagrindinės kompiuterio šriftų rūšys: taškiniai, kontūriniai ir linijiniai šriftai.
 
== Pavyzdiniai sakiniai ==