Baltijos jūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Romėnai]] žinojo Baltijos jūrą, nes iš jos pietinių pakrančių gaudavo [[gintaras|gintaro]]. 5 m. e. m. Romos laivynas apiplaukė Jutlandijos pusiasalį ir pasiekė Baltijos jūrą. [[Tacitas]] Baltijos jūrą vadino ''Mare Suebicum''<ref>Tacitus, ''Germania'': ''Ergo iam dextro Suebici maris litore Aestiorum gentes adluuntur, quibus ritus habitusque Sueborum, lingua Britannicae propior.''[http://www.thelatinlibrary.com/tacitus/tac.ger.shtml#45]</ref> pagal germanų gentį [[svebai|svebus]]. [[Ptolemėjus]] (II a.) Baltijos jūrą vadino ''Venedų jūra''. Kiti romėnų naudoti pavadinimai buvo ''Sinus Codanus'', ''Sinus Venetus'' (''Venedus'') ir ''Oceanus Sarmaticus''. Pirmasis dabartiniu vardu pavadino XI a. vokiečių kronikininkas [[Adomas Brėmenietis]] (''Mare Balticum''). Persas [[Al Birūnis]] (973–1048 m.) Baltijos jūrą vadino ''Bahr Varank'' (Varingų jūra), taip pat ir Nestoras (IX a.) ir kai kurie kiti rusų kronikininkai. Viduramžiais jūra vadinta įvairiais vardais, o Baltijos pavadinimas nusistovėjo tik nuo XVI a.

 

 

Pasak kitų tyrinėtojų jūros pavadinimas kilęs iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s šaknies ''*bhel'' (iš jos kilę {{lt|baltas}}, {{lv|balts}}). 1688 m. Preatorius savo darbe „''Orbis gothicus''“ Baltijos jūros pavadinimą taip pat kildino iš {{lt|baltas}}. Pagal kitą versiją iš tos pačios indoeuropietiškos šaknies kilę žodžiai įvairiose [[indoeuropiečių kalbos]]e susiję su pelkėse stebimomis spalvomis, o Baltijos jūros pavadinimas reikštų „žeme apsuptą jūrą“, „įlanką“ kaip priešingybę atvirai jūrai.