Birutė Salatkienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.8
Nestea (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 8:
| gimimo vieta = [[Stebuliškės]]e, [[Marijampolės rajono savivaldybė|Marijampolės raj]].
| mirties data = {{Mirė|2018|12|06|1951|10|11}}
| mirties vieta = [[Šiauliai]]
| tautybė =
| sutuoktinis =
Eilutė 29:
| pastabos =
}}
'''Birutė Kazimiera Salatkienė-Puniškytė''' ([[1951]] m. [[spalio 11]] d. [[Stebuliškės]]e, [[Marijampolės rajono savivaldybė|Marijampolės raj]]. – [[2018]] m. [[gruodžio 6]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] istorikė, archeologė, pedagogė.
 
== Biografija ==
[[1969]] m. baigė [[Liudvinavo Kazio Borutos vidurinė mokykla|Liudvinavo vidurinę mokyklą]] ir įstojo į [[VU|Vilniaus universiteto]] [[VU Istorijos fakultetas|Istorijos fakultetą]], kur pasirinko Lietuvos istorijos specializaciją. Tačiau nuo pirmo kurso kiekvieną vasarą dalyvavo archeologinėse ekspedicijose ([[Brodeliškių piliakalnis]], vadovas [[Vytautas Daugudis]] [[1970]] m.; [[Varnupių piliakalnis]], [[Pranas Kulikauskas]] [[1971]] m.; [[Šventoji (gyvenvietė)|Šventoji]], [[Rimutė Jablonskytė-Rimantienė]] [[1972]] m., [[1973]] m., [[Abuora]], [[Smaudžiai]], [[Ilzė Lozė]] [[1972]] m., [[1973]] m. ir kt.). Dalyvavo keliose sąjunginėse ir regioninėse studentų archeologų konferencijose [[Maskva|Maskvoje]], [[Mogiliovas|Mogiliove]], [[Vilnius|Vilniuje]]. Išrinkta archeologijos būrelio pirmininke. [[1974]] m. apgynė diplominį darbą „Lietuvių moterų galvos danga ir papuošalai II-XII a.“ ir baigė universitetą, įsigijusi istorikės, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojos specialybę. [[1983]] m. stažavosi [[Ermitažas|Ermitažo muziejaus]] ([[Sankt Peterburgas]]) archeologijos skyriuje.
 
[[1974]] m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti [[Šiaulių Aušros muziejus|Šiaulių Aušros muziejuje]] Ikitarybinio laikotarpio istorijos (nuo [[1989]] m. Istorijos) skyriaus vedėja. [[1978]] m. parengė archeologijos ir istorijos laikotarpio ekspoziciją. [[1989]] m. jos iniciatyva Šiaulių Aušros muziejuje įkurtas Archeologijos skyrius, iki [[1998]] m. buvo jo vadovė, vėliau vyr. muziejininkė. Nuo [[1998]] m. vasario mėn. [[ŠU|Šiaulių universiteto]] Šiaurės Lietuvos istorijos centro mokslo darbuotoja, nuo [[1998]] m. rugsėjo mėn. Istorijos katedros asistentė, nuo [[2004]] m. lektorė.
 
Nuo [[1989]] m. Muziejininkų tarybos prie Kultūros ministerijos narė, nuo [[1990]] m. Lietuvos respublikos kultūros ministerijos muziejų ekspertų komisijos narė. [[1989]] m. viena iš [[Lietuvos muziejininkų draugija|Lietuvos muziejininkų draugijos]] organizatorių ir jos valdybos narė. Nuo [[1990]] m. [[Lietuvos archeologijos draugija|Lietuvos archeologijos draugijos]] narė. Nuo [[1994]] m. ICOM ([[Tarptautinė muziejų taryba|Tarptautinės muziejų tarybos]] (ICOM) narė, nuo [[2002]] m. ICOM Lietuvos skyriaus valdybos pirmininko pavaduotoja. [[1997]]–[[2003]] m. Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sektoriaus valdybos pirmininkė.<ref>[http://archeologijosdraugija.lt/biografijos/body.php?lang=lt&mode=bio&letter=Z&name=salatkienebirute Birutė Salatkienė. Lietuvos archeologijos draugija]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
 
== Mokslinė veikla ==
Mokslinių tyrimų kryptys: Lietuvos archeologijos paveldas, [[geležies amžius|geležies amžiaus]] [[materialinė kultūra]], geležies [[metalurgija]], Šiaurės Lietuvos priešistorė, eksperimentinė archeologija. Tyrinėjo Aušros muziejaus ir jo ankstesnių darbuotojų veiklą. [[1997]] m. viena eksperimentinės (gyvosios) archeologijos švenčių pradininkių Lietuvoje. Daugiau kaip 140 mokslinių publikacijų, straipsnių ir mokslo populiarinimo straipsnių autorė, keliolikos knygų ir „Šiaulių metraščių“ bendraautorė. Tyrimų ataskaitas spausdina leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, „Archaeologia Baltica“, „Kultūros paveldas“ ir kituose.
 
Svarbiausi tyrinėti objektai:
* [[Kalnelių kapinynas]] ir gyvenvietė, [[1981]] m., [[1982]] m.
* [[Valdomų kapinynas]], [[1989]] m.
* [[Aukštadvario-Gudelių senkapis]], [[1989]] m.
* [[Lieporių kapinynas]], [[1990]]–[[1991]]1990–1991 m.
* [[Lieporių gyvenvietė]], [[1992]]–[[2006]]1992–2006 m.
* [[Bubių piliakalnis|Bubių piliakalnio]] papėdės gyvenvietė, [[1997]] m.
* [[Jurgaičių piliakalnis|Jurgaičių piliakalnio]] papėdės gyvenvietė, [[1993]] m.
* [[Kurtuvėnų piliakalnis|Kurtuvėnų piliakalnio]] papėdė, [[1998]] m.
* [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų dvaro]] sodyba, [[1995]]–[[2006]]1995–2006 m.
 
== Įvertinimas ==