Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos parkas ir jiems priklausę pastatai grąžinti jų valdė palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Platerienei.▼
Švėkšnos dvaras, kuris priklausė [[Žemaitija|Žemaičių]] seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su [[Rietavas|Rietavo]], [[Pajūris (Šilalė)|Pajūrio]] tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose - su [[Prūsija]]. Kęsgailos Švėkšną valdė iki [[1569]] metų, nes tais metais vienturtė [[Trakai|Trakų]] vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už [[Vitebskas|Vitebsko]] vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras.
Zavišos Švėkšną valdė iki [[1624]] metų. Tuo metu, XVII a. pradžioje, Švėkšna sustiprinta - užtvenkti Švėkšnos ir Šalnos upeliai, padaryta pasienio tvirtove. 1624-[[1644]] m. Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, kurio valdymo laikotarpiu dvare įkurtos [[popierius|popieriaus]], [[parakas|parako]] ir [[stiklas|stiklo]] dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. 1644-[[1694]] m. Švėkšną valdo Denhofai, 1694-[[1721]] m. – Grotusai, 1721-[[1766]] m. – Oginskiai. 1766 m. Švėkšnos dvarą įsigijo [[Livonija|Livonijos]] grafas Vilhelmas Jonas Plateris. [[Plateriai|Platerių]] šeimos rankose dvaras išbuvo iki [[1944]] m.
▲Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos parkas ir jiems priklausę pastatai grąžinti jų palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Platerienei.
[[Vaizdas:Sveksnatiltas.jpg|thumb|Tiltelis iš grafų rūmų į Šv. Jokūbo bažnyčią]]
