Kulpė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Automatinis brūkšnių taisymas |
||
Eilutė 28:
[[1991]] m. [[Aukštrakiai|Aukštrakiuose]], šalia dumblo kaupimo ir laikymo aikštelių pradėti statyti pirmieji vandenvalos įrenginiai, kurių pajėgumas su atsarga turėjo tenkinti miesto poreikius. Tačiau netrukus milžiniška infliacija sustabdė visus darbus. O netrukus bankrutavus didžiausioms miesto įmonėms paaiškėjo, kad tokių didelių nuotekų valymo įrenginių nebereiks.
[[1996]] m. [[rugsėjo 25]] d. Lietuvos Respublikos [[Seimas]] patvirtino valstybinę aplinkos apsaugos strategiją, kurioje konstatavo, kad organinių medžiagų vidutinės koncentracijos Kulpėje leidžiamą normą viršijo iki 10 kartų, [[Nitritas|nitritų]] iki 13 kartų, amonio ir [[azotas|azoto]] 27 kartus, [[fosforas|fosfatų]] iki
[[1996]] m. [[Šiaulių miesto savivaldybė]]s UAB „Šiaulių vandenys“ tapo viena iš šešių Baltijos šalių vandens įmonių, vykdančių aplinkosauginius projektus, panaudojant [[Pasaulio bankas|Pasaulio banko]] paskolą, [[Skandinavija|Skandinavijos]] šalių subsidijas bei vietinius biudžetus. Bendras Šiaulių aplinkosaugos projekto biudžetas siekė 22 mln. [[JAV]] [[doleris|dolerių]]. Lietuvos vyriausybė skyrė 33 proc., [[Pasaulio bankas]] – 30 proc., [[Švedija|Švedijos]] vyriausybė – 20 proc., [[Suomija|Suomijos]] vyriausybė – 8 proc., [[Norvegija|Norvegijos]] vyriausybė – 7 proc. ir Šiaulių miesto savivaldybė – 2 proc. sunaudotų lėšų. Nuotekų valymo įrenginių statyba užbaigta [[2004]] m. rugsėjo mėn. Pastaraisiais metais Prūdelyje, Talšos ir Ginkūnų ežeruose fiksuojama 5-10 proc. mažesnė organinių medžiagų koncentracija, 15 proc. sumažėjo neorganinio azoto kiekiai, fosfatų ir bendro fosforo kiekiai yra stabilūs.
| |||