Igvasu krioklys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
-Kategorija:Pietų Amerikos kriokliai; ± 2 kategorijos naudojant HotCat |
išn. |
||
Eilutė 6:
Krioklys sudarytas iš 275 protakų, kurių aukštis siekia iki 72 m.<ref>{{GEC|161}}</ref> Visos krioklių sistemos ilgis 2,7 km. Tarp atšakų – daugybė salų. Ypač įspūdinga krioklio dalis yra vadinamoji „Velnio gerklė“ ({{es|Garganta del Diablo}}) – U formos 150 m pločio ir 700 m ilgio klifas, kurio kraštais krenta milžiniška vandens srovė.
Igvasu krioklys pirmą kartą aplankytas europiečių [[XVI a.]] Krioklio atradėju laikomas ispanų konkistadoras [[Alvar Núñez Cabeza de Vaca]], [[1542]] m. keliavęs iš [[Santa Katarinos sala|Santa Katarinos salos]] į [[Asunsjonas|Asunsjoną]].<ref>{{VLE|VII|||[https://www.vle.lt/straipsnis/iguacu-krioklys/ Igvasu krioklys]}}</ref> Kriokliui buvo suteiktas Šv. Marijos vardas ({{es|Salto de Santa María}}).
Krioklys ir nacionaliniai parkai (tiek Brazilijos, tiek Argentinos) yra įtraukti į [[UNESCO]] pasaulio paveldo sąrašą ([[1984]] m. Argentinos dalis, [[1986]] m. – Brazilijos). Igvasu krioklys itin lankomas [[turizmas|turistų]]. Jis pasiekiamas iš [[Puerto Igvasu]] Argentinoje, [[Foz do Iguasu]] Brazilijoje ir [[Siudad del Estė]]s Paragvajuje. Krioklys laikomas vienu iš įspūdingiausių gamtos darinių.
| |||