Jean Sibelius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 42:
== Biografija ==
=== Jaunystė ir mokslai ===
Johanas Julijus Kristijanas Sibelijus gimė [[1865]] m. [[gruodžio 8]] d. [[Hemenlina|Hemenlinoje]], Suomijos švedakalbių šeimoje. Jo tėvai: tėvas Kristijanas Gustafas Sibelijus, daktaras, ir motina Marija Šarlota Borg, vietos dvasininko duktė. Artimųjų būsimasis kompozitorius sutrumpintai buvo vadinamas Janiu. Jis turėjo vyresnę seserį Lindą (g.
Jano Sibelijaus šeima nebuvo ypatingai muzikali, tėvas kartais dainuodavo pritariant [[liutnia]]i, motina mokėjo skambinti [[pianinas|pianinu]]. Tarp jo šeimos giminaičių tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės buvo žinomų Suomijos muzikos kultūros veikėjų. Janas pradėjo mokytis skambinti pianinu būdamas septynerių, vadovaujamas tetos Julijos. Pirmąją savo kompoziciją sukūrė apie 1881 m. Tai buvo „Vandens lašai smuikui ir violončelei“ (''Vesipisaroita viululle ja sellole ''). Nuo beveik šešiolikos metų Janas grojimo [[smuikas|smuiku]] mokėsi pas vietinio karinio garnizono muzikantų grupės vadovą. Pasak Jano, „''dešimčiai sekančių metų tai buvo karščiausias mano troškimas, aukščiausias mano ambicijų tikslas − tapti didžiu smuiko virtuozu“''. Jo sesuo Linda grojo pianinu, brolis Kristijanas violončele. Tarp 1880 ir 1885 m. [[Hemenlina|Hemenlinoje]] Janas sukūrė apie 15 savo kompozicijų. [[Vasara]]s leisdavo [[Lovisa|Lovisoje]] prie Baltijos jūros pakrantės pas senelę iš tėvo pusės. Galbūt tai jame žadino polėkius kelionėms, tolimiems kraštams. Janas yra pasakęs ''„[[Hemenlina]] buvo, kur aš eidavau į mokyklą, [[Lovisa]] buvo laisvė“''.<ref>Barnett, Andrew. ''Sibelius''. Yale University Press, 2007, p. 4</ref> Jo dėdė Johanas, jūrininkas, žuvo sudužus laivui dar prieš Jano gimimą. 1886 m. pradėjęs profesionalią muzikanto veiklą Janas naudojo dėdės vizitines korteles, kuriose jo vardas (Johanas) buvo užrašytas prancūziškai ''Jean'' (Žanas). Iš to kompozitoriui prigijo ir vėliau jis naudojo prancūzišką vardo užrašymą.
Eilutė 56:
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu valstybinė išmoka kompozitoriui nuvertėjo, jis nebegavo perlaidų iš vokiečių leidybinės firmos, J. Sibelijaus šeima gyveno beveik skurde. 1917 m. Suomijai paskelbus nepriklausomybę kilo trumpas pilietinis karas, kuris reikšmingai nepaveikė kompozitoriaus gyvenimo. 1919 m. jis paruošė galutinę „Simfonijos Nr. 5“ versiją. 1920 m. atmetė pasiūlymą tapti Eastman muzikos mokyklos kompozicijos dėstytoju JAV.<ref>Mäkelä, Tomi. ''Jean Sibelius''. Boydell & Brewer Ltd, 2011, p. xxiii</ref> 1922 m. kompozitorius tapo [[masonai|masonų]] draugijos nariu.<ref>Mäkelä, Tomi. ''Jean Sibelius''. Boydell & Brewer Ltd, 2011, p. xxiii</ref> 1923 m. įvyko „Simfonijos Nr. 6“ premjera ir 1924 m. − „Simfonijos Nr. 7“. 1931 m. kompozitorius atliko paskutinę kelionę į užsienį.<ref>Mäkelä, Tomi. ''Jean Sibelius''. Boydell & Brewer Ltd, 2011, p. xxiv</ref> Iki 1943 m. kompozitorius kūrė „Aštuntąją simfoniją“ ir galų gale ją sunaikino negalėdamas užbaigti. Vėlyvaisiais metais J. Sibelijus buvo plačiai pripažintas ir gerbiamas kompozitorius tarptautiniu mastu. Jo 90-ojo gimtadienio proga [[Vinstonas Čerčilis]] jam nusiuntė Havanos cigarų dėžę. Janas Sibelijus mirė 1957 m. rugsėjo 20 d. nuo kraujo išsiliejimo į smegenis ir buvo palaidotas kalvos šlaite prie savo namo „Ainolos“ [[Jervenpė]]je. Jo žmona Aino mirė 1969 m. Jano ir Aino Sibelijų sodyboje „Ainoloje“ įkurtas muziejus.<ref>[https://www.ainola.fi/eng_index.php ainola.fi]</ref>
== Šaltinis==
* [http://www.kansallisbiografia.fi/english/person/3630 Murtomäki, Veijo. ''National Biography of Finland'']
| |||