Penktoji simfonija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
'''Penktoji simfonija''' (Simfonija Nr. 5, c−moll, op. Nr. 67), dar vadinama „Likimo simfonija“ – vokiečių klasikinės muzikos kompozitoriaus [[Ludwig van Beethoven|Liudviko van Bethoveno]] [[simfonija]], pirmąkart atlikta 1808 metais. Tai vienas žinomiausių L. van Bethoveno kūrinių, labiausiai dėl įsimintino keturių natų įžangos motyvo, populiariai apibūdinamo žodžiais „tai likimas beldžiasi į duris“.
L. van Bethovenas „Penktąją simfoniją“ pradėjo rašyti 1805 m. po to, kai baigė „[[Trečioji simfonija
Sekantis simfonijos atlikimas po pusantrų metų sulaukė entuziastingo atsiliepimo iš [[Ernst Theodor Amadeus Hoffman|E. T. A. Hofmano]] „Bendrajame muzikos žurnale“ (''Allgemeine musikalische Zeitung''). Dar po apie 10 metų „Penktoji simfonija“ buvo pripažinta šedevru ir grojama pagrindinėse koncertų salėse. Jos įžanginiam keturių natų motyvui apibūdinti vienas kritikas paskelbė, esą L. van Bethovenas apie jas pasakė „''tai likimas beldžiasi į duris''“. Tuo metu plačiajai publikai buvo žinoma apie L. van Bethoveno kurtumą ir šis pasakymas netrukus buvo susietas su kompozitoriaus gyvenimu, o pati simfonija praminta „Likimo simfonija“. Jos kompozicijoje L. van Bethovenas atitrūko nuo klasicistinės muzikos statiškumo ir eiliškumo principų atsisakydamas simfonijos dalių nepriklausomumo ir taip atverdamas kelius [[romantizmo muzika|romantizmo muzikai]].<ref>Kinderman, William. ''Beethoven''. Oxford University Press, 2009, p. 153</ref> Viena iš simfonijos ypatybių yra tai, kad trečioji jos dalis nėra atskirta pauze nuo ketvirtosios, o abi dalys susietos aukštomis styginių natomis.
|