Panemunių regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Išliko karų su kryžiuočiais laikotarpio (XIII-XV a.) [[Nemunas|Nemuno]] gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai, iš kurių įspūdingiausi: [[Palemono kalnas]], [[Gedimino kapas]], [[Ramybės kalnas]], [[Kartupėnai|Kartupėnų]] ir [[Žemoji Panemunė|Žemosios Panemunės]] piliakalniai. Gausu senovės gyvenviečių ir senkapių. Vilioja XVI a. pab. – XVII a. pr. renesansinės [[Raudonė]]s ir Panemunės pilys bei jų senieji parkai. Garsūs savo praeitimi [[Veliuona|Veliuonos]], [[Seredžius|Seredžiaus]], [[Gelgaudiškis|Gelgaudiškio]] miesteliai. [[Plokščiai]] išsiskiria upeliu-gatve ir [[Šventaduobė|Šventaduobe]]. Regioniniame parke daug dvarų, iš kurių didžiausi [[Belvederis|Belvederio]] ir [[Gelgaudiškis|Gelgaudiškio]] dvaro pastatų ansambliai ir parkai. [[Klangiai|Klangių]] kaime yra rašytojo [[Petras Cvirka|P. Cvirkos]] tėviškė (etnografinė sodyba).

Parke yra 15 piliakalnių, apie kuriuos pasakojamos sakmės ir legendos. Garsios rezidencinės pilys [[Raudonė]]je ir [[Vytėnai|Vytėnuose]]. Istoriniais ir archeologiniais paminklais garsėja [[Veliuona|Veliuonos]] miestelis, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII a. Šlovingą praeitį mena ir [[Seredžius]], [[Gelgaudiškis]], [[Plokščiai]], [[Kriūkai]].