Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Foto
S Nuorodos
Eilutė 56:
 
== Piliakalnio apsauga ==
[[1997]] m. piliakalnis įregistruotas į Kultūros vertybių registrą [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/510B7935-4D10-483C-8B08-AAC20BF1B23B (u. k. 23819)], [[1998]] m. paskelbtas kultūros paminklu, [[2005]] m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe, [[2007]] m. Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis įtrauktas į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą. <ref>https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.292439?jfwid=mmceobn8r</ref>
 
== Padavimai, legendos ==
Apie piliakalnį pirmosios rašytinės žinios užfiksuotos [[1885 m.]] [[Uršulė Tamošiūnaitė|Uršulės Tamošiūnaitės]]: ''„Aukštupio upelis skardžiais vingiais sukas. Par Piliakalnį sau šniokšdamas unt Lavenį brukas“''<ref>Uršulė Tamošiūnaitė, „Dainuška apie Kupiškį“, ''Ailios,'' 1999, p.8-9, Utena</ref>. 1891 m. išleistas platus aprašymas apie Kupiškio miestą ''„Kupiszkis ir kupiszkenai",'' kuriame užfiksuota legenda apie du brolius milžinus<ref>Vienybė Lietuvininkų ''„Kupiszkis ir kupiszkenai“'', 1891 m. gruodžio 23d., p. 622-623</ref>.
 
* ''„Seniau, kai buvo milžinai, tokie dideli dideli žmonės, na, tai būdavo čia ir apie Kupiškį. Tai jie susėsdavo pasikalbėti. Vienas atsisėda ant piliakalnio, o kitas ant Paketurių kalno, ir užsidega abudu pypkes, ir kalbasi susėdę. Kojos nuleistos vandenin, Lėvenin čionai, ir pasikalba abud“.'' <ref>Pateikėja – Ona Slavinskienė. Užrašymo metu pateikėjai buvo 73 m. Pateikta 1974 m. </ref>
 
* ''"Pasakoja, kad Kupiškio piliakalnį supylė švedų kareiviai. Kai jų labai daug mirė maru, tai jie išsigando, krauju pasirašė, kad niekada čia nebeateis. Kai jie taip pasirašė, liepė jiems supilti kalną. Švedų kareiviai savo gyveriais sunešė žemę ir supylė Kupiškio piliakalnį. Mat senoviški kareiviai nešiojo aukštas kepures su gyveriais. Tai švedų kareiviai po kepurę, po kepurę – prisisėmė smėlio ir supylė kalną. Kalne yra rūsys. Tenai stovi skrynia, pilna popierių. Skrynią paslėpė, kad niekas nepaimtų. Reiktų ilgai kasti, jeigu norėtų ją atkasti. "'' <ref>Pateikėja Ona Petronytė gyv. Svidenių km. Užrašymo metu pateikėjai buvo 75 m. Fiksavimo metai – 1948 m. Fiksuotoja Elvyra Dulaitienė. http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?OId=1903&FId=3765</ref><br />{{ltunavigacija|3