Auguste Rodin: Skirtumas tarp puslapio versijų

O. Rodenas mokėsi Dekoratyvinio meno mokykloje Paryžiuje [[1854]]–[[1857]] m. (pas [[Jean-Baptiste Carpeaux|Žaną Batistą Karpo]]), vėliau ([[1864]] m.) – pas [[Antoine-Louis Barye|Antuaną Lui Bari]]. Rodenas nebuvo priimtas į [[ParyžiausÉcole Dailėsdes mokyklaBeaux-Arts|Dailės mokyklą]] Paryžiuje, nors bandė stoti į ją net 3 kartus, todėl dirbo SevrėSevro (''Sèvres'') manufaktūroje, dekoravo pastatus. [[1862]] m. užsidarė į Palaimintojo Sakramento kongregacijos vienuolyną, bet vienuolyno vyresniojo, žymaus dvasininko [[Peter Julian Eymard|Petro Žuliano Eimaro]] buvo paragintas tobulinti savo menininko talentą. [[1864]]–[[1870]] m. dirbo skulptoriaus [[Albert-Ernest Carrier-Belleuse|Albero Ernesto Karjė-Beliozo]] dirbtuvėse asistentu. Vėliau O. Rodenas gyveno [[Belgija|Belgijoje]] (1872–1874 m.), [[Londonas|Londone]] (1881–1882 m.), keliavo po [[Italija|Italiją]] (1876 m.), nuo 1894 m. gyveno [[Medonas|Medone]], o 1907 m. persikėlė į Paryžių.

Žymiausi darbai: „Tupinti moteris“ (1884 m.), „Trys šešėliai“ (1886 m.), „Kalė miestelėnai“ (1886 m.), „Bučinys“ (1889 m.), paminklas [[Claude Lorrain|Klodui Lorenui]] (1892 m.), paminklas [[Victor Hugo|Viktorui Hugo]] (1897 m. modelis, 1964 m. išlietas), paminklas [[Onorė de Balzakas|Balzakui]] (1898 m.), „Mąstytojas“ (1902 m.), „Ugolinas“ (1906 m.). Sukūrė biustų, portretų: J. Dalou (1883 m.), [[Charles Baudelaire|Bodlero]] galva (1892 m.), G[[George Bernard Shaw|Dž. B. Šo]] (1906 m.), skulptūrinių grupių: „Amžinasis pavasaris“ (1884 m.), „Katedra“ (1908 m.). Nuo 1900 m. daugiausia kalė ir lipdė nedideles skulptūras, sukūrė daug išraiškingų, eskiziškų piešinių.<ref>{{VLE|XX}}</ref>