James McNeill Whistler: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Džeimsas Vistleris''' ({{en|James Abbott McNeill Whistler}}, [[1834]] – [[1903]] m.) − [[JAV]] XIX a. antros pusės [[JAV|amerikiečių]] tapytojas ir grafikas. Garsiausiu jo kūriniu minimas paveikslas „Dailininko motina“.

Džeimsas Abotas Maknylas Vistleris gimė [[1834]] m. [[liepos 11]] d. [[JAV]] Louvelo mieste [[Masačusetsas|Masačusetso valstijoje]]. Jo tėvas buvo civilinis inžinierius George Washington Whistler, turėjęs karininko laipsnį, motina − Anna Matilda McNeill. Šeima greitu laiku persikėlė į Rusiją, kur tėvas dirbo [[geležinkelis|geležinkelio]] statybose tarp Sankt Peterburgo ir Maskvos. Džeimsas Vistleris mokėsi techninio piešimo [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] Imperatoriškoje mokslų akademijoje. 1848 m. Dž. Vistleris persikėlė į Londoną pas ištekėjusią seserį ir 1849 m. po tėvo mirties grįžo į [[JAV]]. 1851 − 18541851−1854 m. Dž. Vistleris mokėsi [[Vest Pointas|Vest Pointo karo akademijoje]], kaip anksčiau jo tėvas. Iš jos buvo pašalintas ir kurį laiką dirbo braižytoju JAV kompanijose, kai nusprendė tapti menininku ir 1855 m. išvyko į [[Paryžius|Paryžių]].

Paryžiuje Dž. Vistleris mokėsi Imperatoriškoje dizaino mokykloje, po to − Šarlio Gleiro akademijoje. Buvo paveiktas [[Gustavas Kurbė|G. Kurbė]] ir [[XVII a. olandų tapyba|XVII a. olandų]] ir ispanų tapybos. Jo draugais tapo [[Anri Fanten-Laturas]] ir [[Alfonsas Legro]]. Po to, kai jo siūlytas paveikslas buvo nepriimtas į kasmetinę Paryžiaus Salono parodą, 1859 m. Dž. Vistleris persikėlė į Londoną, pradėjo kurti grafikos kūrinius. [[Londonas|Londone]] buvo paveiktas [[prerafaelitai|prerafaelitų]] estetikos, jo draugu tapo [[Dantė Gabrielis Rosetis]]. Jo paveikslas „Simfonija baltoje spalvoje Nr. 1: Baltoji mergina“ buvo atmestas eksponuoti tiek Londono karališkojoje akademijoje, tiek Paryžiaus Salone, tačiau sukėlė susidomėjimą 1863 m. Paryžiaus „Atstumtųjų“ salono parodoje. Dž. Vistlerio kūryboje G. Kurbė įtaka pranyko, atsirado daugiau klasicistinių bruožų ir orientalistinių motyvų. Jis buvo paveiktas japoniško grafikos meno. Dailininkas savo paveikslams suteikdavo muzikinius pavadinimus „simfonija“, „harmonija“. PatsPačios muzikos Dž. Vistleris muzikos nemėgo ir šie pavadinimai buvo sąlygoti menininko teorizavimo apie muziką, kaip abstraktųjį meną.

1866 m. Dž. Vistleris keliavo į Pietų Ameriką, [[Valparaisas|Valparaisą]]. 1872 m. nutapė garsiausiu jo paveikslu įvardijamą „Kompozicija iš pilkos ir juodos: Dailininko motinos portretas“, kurį įsigijo Prancūzijos vyriausybė. 1870-aisiais Dž. Vistleris sukūrė [[Temzė]]s upės pagarsėjusią noktiurnų peizažų seriją. 1877 m. įtakingas anglų kritikas [[Džonas Raskinas]] vieną iš Dž. Vistlerio paveikslų apibūdino „puodo dažų ištėškimu į publikos akis“. Dailininkas bylinėjosi su kritiku dėl [[Difamacija|šmeižto]], bet prisiteisė tik 1 [[fartingas|fartingo]] kompensaciją. Byla sukėlė ažiotažą visuomenėje ir praradęs klientus Dž. Vistleris, kuris ir taip neperturtingiausiai gyveno, 1879 m. paskelbė bankrotą. 1879 m. jis keliavo į [[Venecija|Veneciją užsakytas ]] Dailės draugijosdraugijai užsakius sukurti 12 ofortų. 1880 m. grįžo į Londoną. Garsas apie jįJis pradėjo augtigarsėti tarptautiniu mastu, 1886 m. jis buvo išrinktas Britanijos dailininkų draugijos prezidentu, tačiau pašalintas iš posto po dvejų metų konservatyvių narių pastangomis. Dailininkas išrinktas į Miuncheno Dailės akademijos narius, apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono ordinu.