Gramatinė kaita: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pasak [[Grimo dėsnis|Grimo dėsnio]], [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) duslieji sprogstamieji [[Priebalsis|priebalsiai]] *p, *t, *k ir *kʷ paprastai pavirto [[germanų prokalbė]]s pučiamaisiais priebalsiais *f, *θ, *x ir *xʷ.<ref>{{cite book|last=Бруннер|first= К.|title=История английского языка|location=М.|publisher=УРСС|date=2006|pages=55|isbn=}}</ref> Karlas Verneris (Karl Verner) nustatė [[Vernerio dėsnis|dėsnį]], kad vis dėlto tam tikrais atvejais jie virsdavo skardžiaisiais priebalsiais *b, *d, *g, *gʷ, jei iš karto prieš juos einąs balsis neturėdavo pagrindinio indoeuropiečių prokalbės [[Kirtis|kirčio]]. Dar daugiau: ide. *s, kuris germanų prokalbėje šiaip nepakito, šioje padėtyje tapo *z; germanų prokalbės *z [[Šiaurės germanų kalbos|šiaurės]] ir [[Vakarų germanų kalbos|vakarų]] germanų kalbose vėliau virto *r.<ref>{{cite book|last=Прокош Э.|title=Сравнительная грамматика германских языков|location=М.|publisher=УРСС|date=2010|pages=53|isbn=978-5-397-01122-8}}</ref><ref>{{cite journal|last=Bennett W. H.|title=The operation and relative chronology of Verner's law|journal=Language|date=1968|volume=44, no. 2|pages=219}}</ref>

Vadinasi, susidarė penkios priebalsių poros, kiekviena pora atstovauja vienai indoeuropiečių prokalbės [[Fonema|fonemai]]. Toliau lentelėje pateikiama tiksli raida, einant nuo indoeuropiečių prokalbės per germanų prokalbę ir vakarų germanų kalbas iki [[Senoji anglų kalba|senosios anglų]], senosios [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vokiečių aukštaičių]] ir vidurinės [[Olandų kalba|olandų]] kalbų. Matyti didžiuliai gramatinės kaitos išraiškos skirtumai. Atkreiptinas dėmesys, kad lentelėje pateikiami tik žodžio viduryje esančių priebalsių refleksai, nes žodžio pradžioje Vernerio dėsnis paprastai neveikė.<ref>Franck. ''Etymologisch woordenboek der Nederlandsche taal''.[http://www.etymologiebank.nl/trefwoord/uitverkoren]</ref>