Sektos žudikės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Šiek tiek pratryniau kur nėra šaltinių ir gana įtartinai skamba bet šiaip jau visos išvardytos sektos turi savo straipsnius Vikipedijoje. Kad dėl mokslinio naujumo, kas gi čia naujo.
Papildyta, pažiūrėjau tą Dvorkino knygą, ten dar ir ne tiek parašyta
Eilutė 3:
Dažniausiai tokios sektos itin gerai slepia savo veiklą, vaizduoja meditacijos ar socialinės pagalbos grupes, vykdo kelių pakopų narių filtraciją, itin smarkiai stengiasi savo narius atskirti nuo visuomenės (dažniausiai fiziškai, įkurdamos specialius kaimelius sektų nariams ir pan.). Dauguma tokių sektų yra gana nedidelės (iki kelių tūkstančių žmonių), socialiai dažniau orientuotos į išsilavinusius, turtingus žmones.
 
Šios sektos tapo labiau visuomenei žinomos po 1978 metų lapkritį įvykusios [[Liaudies šventykla|Liaudies šventyklos]] narių masinės savižudybės, kurioje dalyvavo 912 žmonių. Nors iki tol irgi buvo visokių nusiskundimų, teismo procesų, pirmą kartą visuomenei buvo parodyti kadrai, mažai tesiskiriantys nuo [[Gulagas|GULAG]]o ar [[Aušvico koncentracijos stovykla|Aušvico]].<ref name="Dvorkin1"/>
Labiausiai pagarsėjusios sektos žudikės:
 
Labiausiai pagarsėjusios sektos žudikės:<ref name="Dvorkin1"/>
* [[Aum Sinrike|Aum Sinrike, AUM Šinrikjo, Šambala, AUM Aukščiausioji Tiesa]] – sekta, XX a. pabaigoje įkurta Japonijoje. Pagarsėjo [[Terorizmas|teroristiniais]] aktais.
* [[Baltoji brolija]] – [[Ezoterika|ezoterinio]] pobūdžio [[Sektos žudikės|sekta žudikė]].
eilutė 11 ⟶ 13:
* [[Liaudies šventykla]] – viena iš [[Sektos žudikės|sektų žudikių]].
* [[Rojaus vartai]] – [[NSO|ufologinė]] [[Sektos žudikės|sekta žudikė]].
 
== Sektų žudikių tyrinėtojai ==
 
Vienas žinomiausių sektų žudikių tyrinėtojas yra [[Aleksandras Dvorkinas]], kuris parašė knygą "''Sektos. Totalitarinių sektų apžvalga.''" <ref name="Dvorkin1">{{cite book|author=[[Aleksandras Dvorkinas]]|title=Sektos. Totalitarinių sektų apžvalga|link=http://www.blaivus.org/UserFiles/blaivi_karta/11.1.%20Bendroji%20informacija%20ir%20dokumentai%20lietuvi%C5%B3%20kalba/133dvorkin.pdf|publisher=Lietuvos Blaivybės Fondas|year=1990|страниц=525|isbn=ISBN 5-88213-050-6}}</ref>