Išprievartavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 8:
{{legend|#898989|Nėra duomenų}}]]
 
'''išprievartavimas''' – tai tyčinis [[nusikaltimas]], kurio metu nusikaltimo [[auka (kriminalistika)|auka]] priverčiama [[lytiniai santykiai|lytiškai santykiauti]] prieš jos valią. Priverčiama naudojant fizinę [[prievarta|prievartą]], grasinant ją tuoj pat panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis arba pasinaudojant aukos bejėgiška būkle. Jos padėtį gali sunkinti apsvaigimas nuo [[alkoholis|alkoholio]], [[narkotikai|narkotikų]]. Seksualinė prievarta, tuo pačiu ir išprievartavimas pagal JAV įstatymus apima [[vaginalinis seksas|vaginalinį]], [[oralinis seksas|oralinį]], [[analinis seksas|analinį]] [[seksas|seksą]]. Susijusi su priverstine [[pornografija]], [[prostitucija]].<ref name="VLE">{{VLE|XXI|||[https://www.vle.lt/straipsnis/seksualine-prievarta/ Seksualinė prievarta]}}
</ref><ref name="APA"/> Susijusi su priverstine [[pornografija]], [[prostitucija]].<ref name="VLE"/><ref name="APA"/>
</ref><ref name="APA"/>
 
[[Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas]] apibrėžia, kad išžaginimas yra toks lytinis nusikaltimas, kurio metu santykiaujama vaginaliniu būdu, o visi kiti seksualinės aistros tenkinimo būdai priskiriami seksualiniam prievartavimui.<ref>{{VLE|VIII|||[https://www.vle.lt/straipsnis/iszaginimas/ Išžaginimas]}}</ref>
 
Išprievartavimas yra vienas iš sunkiausių nusikaltimų – juo yra pažeidžiama suaugusių asmenų ir paauglių (asmenų nuo 14 metų) seksualinio apsisprendimo laisvė ir mažamečių (asmenų iki 14 metų) lytinis neliečiamumas. Pagal [[JAV]] statistiką į didžiausią rizikos grupę patenka 12–24 m. asmenys.<ref name="APA"/> Dažniausiai prievartaujamos moterys, tačiau kartais išprievartaujami ir vyrai. Pastarieji atvejai dažnesni įkalinimo įstaigose.<ref name="VLE"/>
 
Kai kurios moterys dėl išprievartavimo išvis nesikreipia į [[teisėsauga|teisėsaugą]] dėl [[gėda|gėdos]], nenorėdamos turėti kontaktų su prievartautoju, ypač tuomet, kai prievartautojas pažįstamas, taip pat bijodamos [[kerštas|keršto]], jausdamosi pačios kaltos dėl įvykusio išprievartavimo (pavyzdžiui, jeigu jos nesipriešino), nenorėdamos kreiptis dėl savo asmeninių reikalų (lytinį gyvenimą daugelis žmonių vertina kaip asmeninį gyvenimą, apie kurį kitiems nepasakojama). Tvirkinami [[nepilnametis|nepilnamečiai]] ypač bijo kreiptis dėl pagalbos – tiek nežinodami savo teisių, tiek bijodami bendraamžių stigmos bei paties prievartautojo. Ištekėjusios moterys, patiriančios seksualinę prievartą namuose nuo sutuoktinio, gali ir nesikreipti į teisėsaugos organus dėl įvairių priežasčių (bijodamos būti išvarytos iš namų, su jomis gali būti fiziškai susidorota). Iki XX a. antrosios pusės JAV ir kitose šalyse išprievartavimas santuokoje nebuvo laikomas nusikaltimu, laikant, kad [[santuoka]] kaip tokia apima sutikimą lytiniams santykiams kada panorėjus.<ref>{{Cite web |url=http://time.com/3975175/-rape-case-history/ |title=When Rape First Became a Crime in the U.S. |last=Rothman |first=Lily |website=Time|access-date=2017-09-08}}</ref>