Aleksandras Borodinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stela (aptarimas | indėlis)
Stela (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{tvarkomas}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
eilutė 66 ⟶ 65:
 
Paskutiniaisiais gyvenimo metais Aleksandras Borodinas skundėsi širdies skausmais. Kompozitorius mirė Sankt Peterburge nuo širdies smūgio 1887 m. vasario 15 d. vakarą, vykstant bendradarbių šventei. <ref>Доброславина М. В. Воспоминания // А. П. Бородин в воспоминаниях современников / Сост. А. Зорина. — М.: Музыка, 1985. — С. 182—186. </ref>
 
== Borodino muzika ==
 
{{Listen|type=music
|filename=Alexander_Borodin_-_In_The_Steppes_Of_Central_Asia.ogg
|title=Centrinės Azijos stepėse
|description=
|filename2=Aria_of_Galitsky_from_Prince_Igor.ogg
|title2=Aria iš „Kunigaikštis Igoris“
|description2=atlieka Jurgis Petrovas 1970 m. (bosas-baritonas)}}
 
Aleksandro Borodino kūrybinis palikimas nėra gausus. Kompozitorius buvo reiklus sau ir kėlė aukštus reikalavimus. Tuo ir paaiškinamas nedidelis muzikinių kūrinių skaičius.<ref name="Воробьева Е. Б.">Воробьева Е. Б. Бородин // БРЭ (электронная версия). [https://bigenc.ru/music/text/5544585]</ref>
Borodinas mokėsi muzikos savarankiškai. 1850-ųjų - 1860-ųjų pirmosios pusės jo kūriniuose (romansai, kūriniai [[Fortepijonas|fortepijonui]], kameriniai ansambliai), jaučiama [[Viena|Vienos]] klasikų ir [[Felix Mendelssohn|Mendelsono]] įtaka, taip pat rusų tautinė tradicija, kylanti iš [[Michailas Glinka|Michailo Glinkos]] kūrybos. Vienas brandžiausių šio laikotarpio kūrinių - fortepijono kvintetas c-moll (1862 m.). Šiame kūrinyje pirmą kartą išryškėja tautinio-epinio stiliaus bruožai.<ref name="Воробьева Е. Б."/>
 
Reikšmingiausias Borodino kūrinys yra opera „Kunigaikštis Igoris“, iš kurios dažniausiai minimi Poloviečių šokiai. Prie šios operos kompozitorius dirbo 18 metų, bet niekada kūrinio nebaigė. Po Borodino mirties opera buvo užbaigta pagal Borodino medžiagą kompozitorių [[Nikolajus Rimskis-Korsakovas|Nikolajaus Rimskio-Korsakovo]] ir [[Aleksandras Glazunovas|Aleksandro Glazunovo]]. Kompozitorių parengta opera pirmą kartą buvo pastatyta 1890 m. Sankt Peterburgo [[Marijos teatras|Marijos teatre]].<ref name="Воробьева Е. Б."/> Libretą pagal XII a. rusų epą „Sakmė apie Igorio žygį“ buvo parašęs pats Borodinas. Paskutiniame XX-ojo amžiaus trečdalyje operą bandyta rekonstruoti iš naujo. Jurijaus Fortunatovo ir Eeugenijaus Levaševo leidime ji buvo pastatyta 1974 metais Vilniuje, 1993 metais - [[Genuja|Genujoje]] ir [[Maskva|Maskvoje]].<ref name="Воробьева Е. Б."/>
 
Iš kitų Aleksandro Borodino kūrinių paminėtina simfoninė poema „Centrinės Azijos stepėse“, „Antroji simfonija“ (rus.„Богатырская“) ir styginių kvartetas D-dur. Simfoniją „Богатырская“ kompozitorius baigė 1876 metais. Premjera vyko kitų metų vasarį, vadovaujant Rusijos muzikos draugijai. 1882 m. Borodinas buvo pradėjęs rašyti trečiąją simfoniją, tačiau jos nebaigė.<ref> Glausta Aleksandro Borodino biografija svetainėje „music.lt“ [http://www.music.lt/lt/grupe/Alexander-Borodin/2660/]</ref>
 
Kurdamas muziką Aleksandras Borodinas pasirodė kaip orkestrinės muzikos novatorius, nes pirmą kartą simfoniniame žanre įkūnijo epinės dramos principus. <ref name="Воробьева Е. Б."/> Borodinas buvo ne tik instrumentinės muzikos, bet ir kamerinio vokalo lyrikos meistras. Ryškus to pavyzdys yra elegija „Для берегов отчизны дальней“, sukurta pagal [[Aleksandras Puškinas|Aleksandro Puškino]] žodžius. Romantikos žanrą kompozitorius praturtino Rusijos epo vaizdais (pavyzdžiui, kūriniuose „Mieganti kunigaikštytė“ (rus. „Спящая княжна"), „Tamsiojo miško daina“ (rus. „Песня тёмного леса")).<ref name="Воробьева Е. Б."/>
 
 
== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}
 
{{menin-stub}}
{{DEFAULTSORT:Borodinas}}
[[Kategorija:Rusijos kompozitoriai]]