Kapitalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Kapitalizmas ekonomikoje pradėtas institucionalizuoti [[Anglija|Anglijoje]] tarp XVI ir XIX a., nors kai kurie kapitalistinio ūkio organizavimo principai egzistavo dar senovėje, o pirmieji [[Merkantilizmas|merkantilinio kapitalizmo]] bruožai pasireiškė [[Vėlyvieji viduramžiai|vėlyvaisiais viduramžiais]]. Kapitalizmas palaipsniui plito po Europą baigiantis [[Feodalizmas|feodalizmo]] epochai, o XIX–XX a. suteikė pagrindines priemones [[industrializacija]]i didžiojoje pasaulio dalyje.<ref name="VLE"/><ref name="EB"/>
Kapitalizmui atsirasti turėjo įtakos XVI a. [[reformacija|reformacijos]] įdiegta etika, tradicinę panieką gobšumui pakeitusi religijos sankcionuotu sunkaus darbo ir taupumo garbinimu. Pajamų nelygybė pateisinta uolumu, skurdas sietas su tingumu, aplaidumu. Turtai nebelaikyti nuodėme, nes jie galėjo pasitarnauti bendram visuomenės labui. [[Žanas Kalvinas]] teigė jog, turtas, skirtas ne savavališkam, bet bendram naudojimuisi.<ref name="VLE"/><ref name="EB"/><ref>Kaip reformacija paveikė mūsų darbo etiką ir demokratinį pasaulį? Gyvieji šaltiniai. [http://www.gyviejisaltiniai.lt/zurnalai/Gyvieji_saltiniai_2017_4(80).pdf 2017/4 (80)]</ref> XIX a. [[Max Weber|Marksas Vėberis]] knygoje „Protestantizmo etika ir kapitalizmo dvasia“, įrodinėjo, jog rinkos ekonomika, verslumo dvasia ir kapitalizmas gimė paskatinti reformacijos ir protestantiškojo mąstymo. Anot jo, reformacija sugrąžino žmogų iš kolektyvinio tikėjimo į individualų. Jis teigė, kad žmogus asmeniškai tapo atsakingas už savo gyvenimą, tiek už savo vidines vertybes, tiek už savo darbą bei pareigų vykdymą.<ref
[[1776]] m. išleistoje knygoje ''Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas'' [[Adam Smith|Adamas Smitas]] pagrindė naujos teorinės krypties – [[Klasikinė politinė ekonomija|klasikinės politinės ekonomijos]] – atsiradimą. A. Smito darbai padėjo sukurti modernią akademinę [[ekonomika|ekonomikos discipliną]] bei padėjo pagrindą kapitalizmo ir [[laisvoji rinka|laisvosios rinkos]] teorijoms. Savo knygoje A. Smitas pabrėžė darbo pasidalijimo ir specializacijos pranašumus ir apibūdino rinkos mechanizmo funkcionavimą. Jis teigė, kad jeigu gamintojai galės laisvai siekti pelno, gamindami prekes ir teikdami paslaugas, tuomet „nematomosios rankos“ jėgos garantuos sąlygas gaminti reikalingas prekes ir paslaugas. Jeigu [[rinka|rinkų]] nereguliuos valstybė, tuomet šioje „leiskite veikti“ aplinkoje laisva konkurencija nukreips gamybą tais keliais, kurie pakels visuomenės gerovę.<ref>{{VLE|I|||[https://www.vle.lt/straipsnis/adam-smith/ Adamas Smitas]}}</ref>
| |||