Lielupė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lielupė prasideda prie [[Bauskė|Baũskės]], kur susilieja iš Lietuvos atitekančios [[Nemunėlis]] ir [[Mūša]]. Teka į šiaurės vakarus [[Vidurio Latvijos žemuma]] pro [[Jelgava|Je­l̃gavą]], žemupyje – [[Pajūrio žemuma]]. Pačiame žemupyje priartėjusi prie pajūrio [[kopa|kopų]] gūbrio pasuka į šiaurės rytus ir 30 km vingiuoja palei [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]] krantą. Į pietus nuo [[Jūrmala|Jūrmalos]] Lielupė šakojasi į dvi šakas: viena įteka į Rygos įlanką, kita (Bùliupė) – į Daũguvą. Senovėje Lielupė įtekėdavo į Daũguvą, bet [[1697]] m., susikimšus ledams, ji per kopas prasiveržė į jūrą prie [[BuolderajaBolderaja|BuolderajosBolderajos]]. [[1755]] m. susiformavo dabartinis įtekėjimas į jūrą.

Lielupė yra 119 km ilgio. Vagos plotis iki Jelgavos 75–120 m, nuo JelgavosJel̃gavos iki žiočių 120–190 m, gylis atitinkamai 0,7–4 m. ir 2–7 m. Vidutinis nuolydis 0,06 m/km. Srovės greitis 0,1–0,2 m/s. Vidutinis [[debitas]] 106 m³/s, didžiausias – 1380 m³/s, minimalus – 10,6 m³/s. Debitas žemiau Bauskės: vidutinis 57,3, didžiausias 2430 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 114 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: žemiau Bauskės vidutinė 3,6, didžiausia 6,1; ties JelgavaJel̃gava vidutinė 2,9, didžiausia 4,5 m; ties Jūrmala vidutinė 1,8, didžiausia 2,9 m. Metinis vandens nuotėkis 3,54 km³.