Šila (Korėja): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Šila''' ({{ko|신라/新羅|Silla}}) – istorinė [[korėjiečiai|korėjiečių]] valstybė, egzistavusi [[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalyje]] 57 m. pr. m. e. – 935 m. Atsiradusi [[Ankstyvasis Samguk laikotarpis|ankstyvuoju Samguk laikotarpiu]] kaip [[Samhan|Džinhano]] konfederacijos narė, [[Samguk laikotarpis|Samguk laikotarpiu]] tapo viena trijų Korėją pasidalinusių valstybių gretasu [[KogurioKogūrija]] ir [[BekdžėPekčė|Pekče]]s, o nuo 668 m valdė beveik visą Korėjos pusiasalį.

Pasakojama, kad Šilą įkūrė karalius, tuo metu tituluojamas ''kesegankeseganu'', tituluotas karalius [[Pak Hjokkose|Pak Hiokosė]] (박 혁거세/朴 赫居世 – ''Bak Hyeokgeose''). Sakoma, kad jis gimė iš kiaušinio,dangiško žirgo padėto dangiškojo žirgokiaušinio, kurįkuris buvo atradorastas genties susirinkimo metu. Būdamas trylikos jis tapo valdovu, ir šeši klanaijį palaikė jįšeši klanai. HiokkosePak Hiokosė valdė 60 metų, ir paliko sostą savo sūnui [[Namhe]]Namhei.

=== Džinhano konfederacijos narė (57 m. pr. m. e. - 356–356 m.) ===

Nors tradiciškai teigiama, kad Šila (tuo metu vadinama ''Saro'') buvo įkurta 57 m. pr. m. e., kai kurie mokslininkai linkę teigti, jog ši data buvo paankstinta, siekiant prailginti Silloskaralystės istoriją, lyginant su varžovėmis GogurijoKogūrija ir BekdžePekče.

Tiksliai žinoma, kad II a. Šila jau tikrai egzistavo, ir valdė nedidelę teritoriją aplink dabartinį [[GjongdžiuKjongdžu]] miestą. Ta teritorija buvo vadinama ''SaroSaru'' ({{ko|사로/斯盧|Saro}}) arba ''Soraboliu'' ({{ko|서라벌/徐羅伐|Seorabeol}}), kas senojoje korėjiečių kalboje reiškė „sostinės miestas“„sostinė“. Iš šio žodžio kildinamas ir dabartinės [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] sostinės pavadinimas [[Seulas]].

Šiuo laikotarpiu susiformavo svarbiausi klanai: ''Pak'' (朴), ''Sok'' (昔), ir ''Kim'' (金). Jie dalijosi valdžia ir paeiliui paveldėdavo sostą, tapdami karaliais, tituluojamais ''isagum''. Valstybėje buvo įvesta unikali ''golpum'' (골품/骨品) sistema, kurioje aristokratija buvo suskirstyta į 5 kilmės rangus. Aukščiausiam jų, „šventajam kaului“ (''songgol)'', priklausė tik karališkosios giminės atstovai.

Šila nuo pat pradžių buvo viena išpriklausė [[Samhan|Džinhano]] konfederacijoskonfederacijai, jungusioskuri jungė 12 miestų - valstybių, narių,ir nuo seno turėjusiturėjo didžiulių ambicijų kitų narių atžvilgiu. III a. ji gana stipriai plėtė savo hegemoniją kaimynių atžvilgiu tapdama stipriausia konfederacijos valstybe.

=== Šilos hegemonija (356-668356–668 m.) ===

KorėjojeKorėjai besireiškiantvykstant vienijimuivienijimosi procesams (Bekdžė Pietvakarių Korėją suvienijo apie 250 m., GogurjoPekčė šiaurėssujungė Korėjąpietvakarines –Korėjos teritorijas, o apie 313 m. Kogūrija suvienijo šiaurinę Korėjos dalį), Šila irgi stengėsi paversti Džinhano konfederaciją vieninga valstybe. 17-ojo valdovo Naimulio (356-402356–402 m.) iš Kim klano laikais buvo panaikinta trijų klanų pakaitinė valdžia, įtvirtinant paveldimą Kim klano valdžią. Valdovai pradėjo tituluotis ''maripganais'', o Saro teritorija tapo centralizuotos valstybės, apimančios Džinhano teritoriją, sostine. Tokiu būduTaip Šila suvienijo visą pietryčių Korėją.

PradėtiUžmezgus aktyvūsglaudesnius santykiairyšius su [[Kinija (regionas)|Kinija]], [[Gogurjo]], į šalįKogūrijoje introdukuotaspaplito [[budizmas]] ir [[kinų raštas]].

[[Samguk laikotarpis|SamgukSamguko laikotarpiu]] Šila buvo priversta nuolat kovoti su kitomis dviem Korėjos valstybėmis, taip pat atsispirti invazijoms iš [[Japonija|Japonijos]]. IV a. sustiprėjus Bekdžei,Pekčei SillaŠila sudarė sąjungą su GogurjoKogūrija, o V a., GogurjoKogūrijai pradėjus veržimąsįveržtis į pietus, – su BekdžePekče.

VI a. Šila vis labiau stiprėjo, ir tai 562 m. padėjo jai aneksuoti savoaneksavo vakarinę kaimynę - [[Gaja|Gajos konfederaciją]]. Karaliaus ''Džinhungo'' laikais (540-576540–576 m.) laikais valstybė sustiprino karinę galią, remdamasi gerai apmokytais [[huaran|huaranų]] būriais. Įsivėlusi į painius karus bei sąjungas su varžovėmis, Šila 553 m. laimėjoužėmė [[Han upė|Hangango upė]]s regioną su [[Seulas|Seulo]] miestu.

=== Suvienytoja Šila (668-780668–780 m.) ===

Valdant karaliui Mujel (602-661602–661 m.), sudariusi sąjungą su [[Tang dinastija|Tangų Kinija]], Šila 660 m. okupavo BekdžęPekčę, o 668 m. – GogurjoKogūrijos sostinę [[Pchenjanas|Pchenjaną]], tokiu būdutaip suvienydama visą Korėją. Tačiau dėl išaugusios Kinijos galios jijai nebegalėjonepavyko valdytiišlaikyti buvusių šiaurinių GogurjoKogūrijos teritorijų (šiauriau Pchenjano) –ir čia įtaka atiteko [[Tangų dinastija]]i. Vėliau tose teritorijose įsigalėjo GogurjoKogūrijos palikuone besiskelbiantipasiskelbusi [[Balhė]]s valstybė.

Šilai priklausančiose teritorijose buvo įvesta kiniškukiniško tipu pagrįstatipo administracinė sistema, o valdininkų rangai derinti su įsigalėjusiaįsigalėjusiais kilmės rangais ''golpum''. Valstybės sostine išliko ''Gumsongas'' (dab. [[GjongdžiuKjongdžu]]), tačiau įkurtos ir provincijų sostinės. Tai buvo didžiausias Šilos suklestėjimas, kuomet valdovų valdžia dar buvo reali.

=== Šilos žlugimas (780-935780–935 m.) ===

Po karaliaus ''Hjegongo'' nužudymo buvo nutraukta iš karaliaus ''Mujel'' tiesiogiai einanti giminystės linija, ir sostas atiteko kitai ''Kim'' klano atšakai. Šis įvykis žymėjotapo lūžįlūžiu Šilos istorijoje, nes karaliaus valdžia labai sumenko, įsigalėjo didikų klanai, prasidėjo nesutarimai.

Karalienės ''Džinšeng'' laikais (887-897887–897 m.) Šiloje kiloprasidėjo neramumai. SukilimųPer metusukilimus valstybė nebesurinko mokesčių, o karvedžiai ''Jang Gilis'' ir ''Kien Huonas'' įkūrė savo valstybes, kurios atskilo nuo Šilos. Tai buvo [[Vėlyvasis Samguk laikotarpis|Vėlyvojo Samguk laikotarpio]] pradžia. Po 918 m. [[Taibong]] valstybėje kilusio perversmo metu susikūrussusikūrusi [[Gorjo]] valstybei, šivalstybė 935 m. užėmė Sillą,Šilą taipir pabaigdamanutraukė jos istoriją.

Šilos kultūros klestėjimo palikimas yra senovinis [Gjongdžiu]]Kjongdžu miestas, tuometinė valstybės sostinė, pasižyminti daugybe kultūros paminklų.

*[[Sillos dinastija|Šilos dinastija]]