Bronius Radzevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S + foto
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
papildyta, pridėti šaltiniai
Eilutė 10:
| mirties vieta =
| tautybė =
| sutuoktinis = Genė Radzevičienė
| tėvas =
| motina =
Eilutė 30:
| pastabos =
}}
'''Bronius Radzevičius''' ([[1940]] m. [[gruodžio 24]] d. [[Radviliškis|Radviliškyje]] – [[1980]] m. [[spalio 10]] d. Vilniuje) – aštuntoaštuntojo XX a. dešimtmečio Lietuvos prozininkas.{{šaltinis|{{VLE|XIX|450||Radzevičius Bronius}}}}
 
== Biografija ==
Rašytojo vaikystė prabėgo [[Utenos rajonas|Utenos rajono]] [[Vyžuonos|Vyžuonų kaime]]. Motinos jis neteko vaikystėje, tėvo – sulaukęs 18 metų. Likęs našlaitis dvejus metus gyveno internate. [[1960]] m. B. Radzevičius baigė vidurinę mokyklą. Įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti fizikos ir matematikos, bet, pasijutęs „sėdįs ne savo rogėse“, studijas metametė. Dėl sunkios materialinės padėties gausioje pamotės šeimoje B. Radzevičius kurį laiką dirbo gamyklose, įsigijo tekintojo specialybę. Vėliau įstojo į [[VU|Vilniaus universitetą]], studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. [[1968]] m. baigęs universitetą, metus mokytojavo, vėliau dirbo redaktoriumi. Mokytojavo, dirbo „Šluotos“„[[Šluota (žurnalas)|Šluotos]]“, „Komjaunimo„[[Komjaunimo tiesos“tiesa|Komjaunimo tiesos]]“, „Girių“ redakcijose, moksliniame metodiniame kultūros centre.
[[Vaizdas:Vyžuonos, Br. Radzevičius.JPG|miniatiūra|220px|left|Paminklas Vyžuonose]]
 
Rašytojo kūryba – pirmasis sovietiniu laikotarpiu ryškus moderniosios prozos proveržis, skausmingai atskleidęs pokario kartos egzistencinę aklavietę, savitai reiškęs niūrią laiko dvasią ir žmogaus bejėgiškumo totalitarinės sistemos gniaužtuose. Pirmą kartą lietuvių literatūroje atsiranda toks sudėtingas žmogus, jo komplikuotas dvasinis pasaulis, gili savianalizė.<ref>http://www.kaunorasytojai.lt/naujienos/alfas-pakenas-bronius-radzevicius-rase-sau-o-parase-visam-pasauliui-ii/ Alfas Pakėnas. „Bronius Radzevičius. Rašė sau, o parašė visam pasauliui“ (II)</ref> Jis paženklintas nuolatinio nepasitenkinimo savimi ir aplinka. Tai – „nervinga literatūra“, uždaros, įkalintos sąmonės reiškinys, simptomiškas, laikotarpiui būdingas psichikos bruožas.
 
Savo gyvenimą rašytojas nutraukė 1980 m. [[spalio 10]] d. [[Vilnius|Vilniuje]], palaidotas Vyžuonose.
eilutė 47 ⟶ 48:
* Vakaro saulė: [apsakymų rinkinys]. Vilnius: Baltos lankos, 1996
* Proza. Vilnius: Žaltvykslė, 2006
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==