Smuikininkas ant stogo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 33:
Šolom Aleichemas mirė nespėjęs veikalo dramatizuoti, tačiau po jo mirties, 1919 m. jį užbaigė ir pastatė jidiš menų teatras Niujorke. 1930-taisiais to paties siužeto pagrindu pastatytas filmas, ir apie 1950 m. Arnoldas Perlas pastatė miuziklą.<ref>''Alisa Solomon''. „How Fiddler Became Folklore“, The Jewish Daily Forward, rugsėjo 1, 2006. [http://forward.com/articles/1710/how-efiddlere-became-folklore/] </ref>
 
Miuziklo įsileisti į Brodvėjų kurį laiką nesiryžta. Vieni nuogąstavo, kad kūrinys yra „per žydiškas“, kiti, kad per daug „išvalytas“ ir dėl to [[Kičas|kičinis]]. Skirtingai nuo originalios pasakojimo versijos, miuzikle rusų policininkas (konstaplis) vietojvietoje negailestingai žiauraus, kaipkokį jį aprašė Šolemas, vaizduojamas simpatiškusimpatiškas. Originalioje istorijoje Tevijo žmona miršta, o dukros iškrinka po pasaulį, tuo tarpu miuziklo versijoje didžioji šeimos dalis emigruoja į Ameriką. Tačiau miuziklas išlaikė tikrovišką balansą ir tapo „vienu iš pirmųjų populiariausių poholokaustinio periodo pasakojimų apie išnykusį Rytų Europos žydų gyvenimą“.<ref name=Brustein>Robert Brustein. „Fiddle Shtick“, The New York Review of Books, 2014-12-18, vol. 61, No. 20, pp. 82–83</ref>
 
== Pirmieji pastatymai ==