Graikų kolonijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Archajinio laikotarpio pabaigoje, apie V a. pr. m. e. graikų kolonijos buvo išsimėčiusios visoje Viduržemio jūroje (daugiausia šiaurinėse jos pakrantėse), taip pat aplinkui Juodąją jūrą. Tik labai nedidelė dalis jų buvo Šiaurės Afrikos pakrantėse, [[Senovės Kipras|Kipre]] ir pietinėje [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]]. Tuose regionuose buvo stipresnė [[finikiečiai|finikiečių]] hegemonija.

 

[[Vaizdas:Griechischen und phönizischen Kolonien.jpg|thumb|350px|Graikų ir finikiečių kolonijos]]

Graikų kolonijų priskaičiuojama apie 1500. Jos buvo dalinamos į dvi skirtingas grupes. Apoikijos ({{gr|ἀποικία|apoikia}}) tapdavo nepriklausomais miestais-valstybėmis, o emporijos ({{gr|ἐμπορία|emporia}}) buvo visiškai priklausomos nuo savo [[metropolija|metropolijos]] ir naudotos kaip miestai-tarpininkai, prekiaujant su vietos tautomis. Specifinė pastarųjų rūšis buvo kleruchijos ({{gr|κληρουχία|klērouchia}}), VI a. pr. m. e. kurtos [[Atėnai|Atėnų]].