Paprastoji voratinklinė erkė: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{Taxobox_end_placement}}

{{Taxobox_pabaiga}}

 

Žiemoja [[suaugėlis|suaugėliai]]. Ant [[braškė|braškių]] ir [[paprastoji žemuogė|žemuogių]] lapų erkutės pasirodo anksti pavasarį. Jos randamos ant peržiemojusių [[lapas|lapų]]. Erkutės išlenda iš žiemojimo vietų oro temperatūrai pakilus iki 10-12° C šilumos. Pradžioje erkutės būna oranžiškai raudonos spalvos, o pradėjusios maitintis įgauna pilkai žalią spalvą. Šį požymį galima laikyti [[Fenologija|fenologiniu]] indikatoriumi erkučių išėjimo iš žiemojimų vietų pabaigai nustatyti. Netrukus po išėjimo iš žiemojimo vietų, [[patelė]]s pradeda dėti kiaušinėlius. Juos deda ant apatinės lapų pusės. Viena patelė padeda 50-80 kiaušinėlių. Ypač intensyviai erkutės dauginasi esant šiltiems ir ankstyviems pavasariams. Vienai erkučių [[generacija]]i išsivystyti reikia 120–135° C efektyvių temperatūrų sumos (virš +10° C). Ant braškių bei žemuogių daugiausia erkučių būna [[uoga|uogų]] nokimo pradžioje, vėliau jų sumažėja. Tuo metu senieji lapai sukietėja ir jų maitinimuisi nelabai tinka. Erkutės iš braškių ir žemuogių pereina ant [[piktžolė|piktžolių]] ir ten maitinasi. Todėl būtina naikinti piktžoles. Natūralūs erkučių priešai yra plėšriosios blakutės, kurios sugeba reguliuoti voratinklinių erkučių [[populiacija|populiacijos]] gausumą tik tada, kai jų yra nedaug. [[Insekticidai]] naudojami, jei ant vieno lapo randama daugiau kaip 60 erkučių.<ref name="Sodo">Sodininko žinynas 1987. Vilnius, Lietuvos KP CK leidykla, 1987, 100 psl.</ref>