Parnidžio kopa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šios kopos pavadinimas Parnidis reiškia kalną už ar prie [[Nida|Nidos]].<ref>https://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/keliones/nida---unikalus-lietuvos-gamtos-stebuklas-1644256/</ref> Gyventojai taip patkopos pavadinimą interpretuoja kaip „perėjusi per Nidą“. AntNuo Parnidžio kopos, kuri yra iškilusi 52 metrųmetrus virš jūros lygio esančios Parnidžio kopos, galima patekti į baltųjų kopų buveinę. Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kurkurioje iki dabaršių dienu yra išlikusi pustomų kopų grandinė. OParnidžio kopos pačioje viršūnėje yra įrengta apžvalgos aikštelė, nuoiš kurios galima matyti kopas, esančias Grobšto gamtos rezervate esančių kopų vaizdą. Kopos juda vėjui pernešant smėlio smiltelesdaleles iš priešvėjinio šlaito į užvėjinį. Smiltys, ridenamos vėjo, nerijoje keliauja smėlio vagelėmis, kolir sustoja užkliūvaužkliuvusios už augaloaugalų.

2000 m. pabaigoje Kuršių nerija buvo įtraukta į [[UNESCO]] pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas<ref>https://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/keliones/nida---unikalus-lietuvos-gamtos-stebuklas-1644256/</ref> ir ji yra bene vienintelė vieta Lietuvoje, kurkurioje saulė teka nuo ir leidžiasi ant vandens paviršiaus. Per Kuršių nerija eina Baltijos jūros paukščių migracijos kelias.

IšsaugotiDraustinis buvo sukurtas tikslu išsaugoti unikalių<ref>http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:22663592/datastreams/MAIN/content</ref>, mišku apsodintų, iš dalies pustomų didžiųjų kopų ir pamario palvės su marių mergelio išeigomis gamtinį kompleksą. Parnidžio kraštovaizdžio draustinio plotas yra 168,90 hektarų. Draustinį sudaro Parnidžio rago kompleksas, pajūrio ir pamario palvės, kupstynė. Tai vienintelė vieta nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė.

Nacionalinio parko direkcija<ref>http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:22663592/datastreams/MAIN/content</ref>, norėdama kuo ilgiau išsaugoti didžiąsias smėlio kopas, išskiria atskiras teritorijas, kuriose vaikščioti griežtai draudžiama – tai Parnidžio kopos šlaitai. 2014 m. buvo svarstoma viena iš galimybių: neleisti lipti kopos šlaitu iš karto, vos tik užlipus laiptais nuo Nidos pusės,. tačiauŠios mintiesidėjos buvo atsisakyta, dėl galimai didesnio kopos nutrypimo naujais, neleistinais takais. Nuspręsta pastatyti naują užtvarą iki medinio tako. TvoraTvoros nubrėžianubrėžta ribą, kuri žymi ribą, kur negalima kopti,. Tokiu būdu taipyra sumažinasumažinamas tako plitimąplitimas į marių pusę.

Lankytojai gali pasigrožėti pustomų kopų vaizdu<ref>https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/parnidzio-kopa/11647</ref>, Nidos [[panorama]], matyti tolumoje stūksantį senąjį švyturį, kuris daugiau nei 130 metų rodo kelią jūra ir mariomis plaukiantiems žvejams. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 km. beiŠvyturys jisyra nutolęs nuo jūros apie 900 m ir iškilęs į 79 m aukštį virš jūros lygio.

Plačiausia Kuršių nerijos vieta<ref>https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/parnidzio-kopa/11647</ref> - [[Bulvikio ragas,]]. joJo plotis siekia 3,8 km, irBulviko ragas yra didžiausias visoje [[Nerija|nerijoje]], o. priešPrieš apželdinant didžiąsias [[Kopa|kopas]], ragas kasmet prailgėdavopailgėdavo vidutiniškai 7 metrais, tačiau dėja dabar [[Marios|marių]] srovės ir bangos jį ardo. Saulėtą dieną taip pat galima grožėtis rusiškoje nerijos dalyje esančiais smėlynais bei kitoje Kuršių marių pusėje -esančiu Ventės ragu bei išskirtiniu pamario augalų ir gyvūnų pasauliu.

Draudžiamose lankytis žmonėms lomose kopų paviršius primena jūros dugną<ref>https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/parnidzio-kopa/11647</ref>. - joseKopose auga stambūs varpiniai augalai, tokie kaip pajūrinė smiltlendrė (''Ammophila arenaria''), smiltyninė rugiaveidė (''Elymus arenarius''), smiltininis lendrūnas (''Calamagrostis epigejos''). Šie augalai itin gerai prisitaikę augti tokioje terpėje, jie sulaiko vėjo pustomą smėlį, lapais sulaiko stiprius vėjo gūsius. DėlApsaugoti šiosnuo priežastiesvėjo, gali augtiiraugti kiek silpnesni augalai – skėtinė vanagė (''Hieracium umbellatum''), baltijinis putelis (''Tragopogon heterospermus''), baltijinė linažolė (''Linaria loeselii''), pajūrinis pelėžirnis (''Lathyrus maritimus'').

Šios kopos<ref>https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/parnidzio-kopa/11647</ref> vadinamos baltosiomis dėl šviesų atspalvį smėlynams suteikiančio [[Kvarcas|kvarco]], kurio esti smėlyje netgiyra nuo 85 iki 99 procentų. Mokslininkų skaičiavimais, per kiekvienus metus baltosios kopos dėl vyraujančio vėjo juda nuo 0,5 iki 10 m.metrų rytų kryptimi.

1995 m. buvo pastatytas ant Parnidžio kopos akmeninis 3,8 m aukščio, 36 tonas sveriantis [[Saulės laikrodis]]<ref>https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/apzvalgos-aikstele-ant-parnidzio-kopos/1046</ref>, kuris pagal krentantį saulės šešėlį, jo kryptį ir ilgį nusakydavo tikslų astronominį laiką. TačiauLaikrodis 1999 m. uragano "Anatolijaus" jis buvo nugriautas ir 2011po m.12 metų sėkmingai atstatytas. Ant šalia laikrodžio iškilusių nedidelių granito pakopų yra  išbraižyti valandų ir pusvalandžių rėžiai bei padaryta po vieną įraižą kiekvienam mėnesiui, keturioms saulėgrįžoms ir lygiadieniams.

Pietinėje Nidos dalyje tęsiasi 1,7 km Parnidžio pažintinis takas, kuriuo einant, matosi baltosios ir pilkosios kopos,. žmoniųŽmonių sodinti miškai sukuria kraštovaizdžio įvairovę, kuriejie slepia visą Kuršių nerijos istoriją<ref>https://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/keliones/nida---unikalus-lietuvos-gamtos-stebuklas-1644256/</ref>. Tako pradžia – Tylos slėnis. Slėnio pradžioje stovi koplytstulpis, pastatytas 1991 m., irjis yra skirtas [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena|Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui]].  Taip pat prie marių stūkso beveik 5 metrų aukščio ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti krėslą, kuriir atskleidžiaatskleidžianti Kuršių nerijos pusiasalį supylusios milžinės Neringos legendą.