Naugarduko Šv. Mikalojaus soboras: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Istorija ==

[[Lietuvos didysis kunigaikštis]] [[Gediminas]] savo [[1323]] m. [[Gedimino laiškai|laiške]] [[Liubekas|Liubeko]], [[Rostokas|Rostoko]], [[Eresunas|Zundo]], [[Greifsvaldas|Greifsvaldo]], [[Ščecinas|Štetino]] ir [[Gotlandas|Gotlando]] miestams mini, kad kunigaikštystėje yra dvi ''Pranciškonų bažnyčios'' ([[Vilnius|Vilniuje]] ir Naugarduke): {{la|duas ecclesias Fratrum Minorum unam in civitate nostra regia Vilna dicta et aliam in Noygardis habemus erectas}}. Pastarėji trys lotyniški žodžiai ({{lt|Naugarduke iškėlėme}}) leidžia manyti, kad ši bažnyčia buvo pastatyta jo paliepimu ar lėšomis. Kitais duomenimis, pranciškonai šioje vietovėje jau [[1312]] m. buvo įsikūrę, Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytenis]] jiems buvo pastatęs bažnyčią ir vienuolyną. Kai [[Vokiečių ordinas|kryžiuočiai]] šventoves sugriovė, [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Ldk]] Gediminas Naugarduke ir Vilniuje pranciškonų bažnyčias atstatė.<ref>[http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=92%3A197903&id=336%3Ais&option=com_content&Itemid=96 Vetera Monumentą Poloniae et Lithuaniae, ed. A. Theinei I, Romae 1860, 103 nr., 49 p. / Rapolas Krasauskas. Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos seserų vienuolijos pradžia // www.aidai.eu]</ref> Senoji pranciškonų bažnyčia neišliko.

Dabartinės pastatas atsirado [[1718]] m. Naugarduko pastalninkio [[Tomas Vainilavičius|Tomo Vainilavičiaus]] rūpesčiu (kitais duomenimis [[1780]] m.) ir buvo [[Pranciškonai|pranciškonų vienuolijos]] Šv. Antano bažnyčia. Po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] carinė valdžia katalikų vienuolyną uždarė, o bažnyčios pastatas [[1846]] m. pertvarkytas į stačiatikių [[Cerkvė|cerkvę]]. Ji pavadinta Šv.Mikalojaus – Rusijos imperatoriaus [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] globėjo – vardu. Po [[1852]] m. gaisro šventovė buvo perstatyta ir įgavo pseudobizantinės architektūros bruožų.