Titnagas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Titnagas''' yra kieta, nuosėdinė, kriptokristalinė [[silikatai|silikatinė]] [[uoliena]]. Titnago spalva yra tamsiai pilka, juoda, melsva, tamsiai ruda, taip pat pasitaiko ir baltos spalvos atmainų. Dažnai titnagas yra stiklinio blizgesio. Kietumas pagal [[Moso skalė|Moso skalę]] yra 7. Pagrindinis uolieną sudarantis mineralas yra [[chalcedonas]]. Kartais titnage pasitaiko [[kalcitas|kalcito]], [[gipsas|gipso]] ir kitų priemaišų. Uoliena randama gniutulais ar masyvais [[Kreida (uoliena)|kreidoje]] arba [[klintis|klintyje]].

* Titnago smūgio į plieną išskeltos žiežirbos būdavo naudojamos ir [[parakas|parakui]] padegti titnaginiuose [[pistoletas|pistoletuose]] ir [[šautuvas|šautuvuose]]. Ankstyvosios titnaginės spynos imtos naudoti ~1540 m. Paskutinis serijinis kovinis šautuvas su vėlyvąja titnagine spyna (''flintlock'') [[JAV]] [[muškieta]] buvo priimta ginkluotėn 1840 m. Šautuvus su titnaginėmis spynomis ir juoduoju paraku iki šiol naudoja senovės entuziastai šaudyti savo malonumui ar [[medžioklė|medžioklei]].

: Tokia spyna turi svirtį, kurioje įspaustas titnago gabalėlis. Užtaisant spyną svirtis atlaužiama ir užfiksuojama, o jos [[spyruoklė]] lieka suspausta. Nuspaudus [[nuleistukas|nuleistuką]] svirtis titnagu smogia į specialią plieno plokštelę, iš kurios pažyra kibirkščių pluoštas. Kibirkštys pasiekia spynos lentynėlę, ant kurios pabertas parakas užsidega ir padega vamzdyje esantį sviedžiamąjį parako užtaisą. Titnaginės spynos skiriasi svirtelių forma, parako lentynėlės ir jį dengiančio gaubtelio konstrukcija.

Titnagas šiuo metu labiausiai paplitęs pietinėje Lietuvos dalyje, kurioje yra [[Kreida (periodas)|kreidos periodo]] atodangų, taip pat ledyninėje medžiagoje, kurioje daug ledynų nuardytų kreidos periodo uolienų. Didžiausia titnago dalis aptinkama kreidos periodo kreidoje ir [[Mergelis|mergelyje]], kurie ledynų buvo intensyviai ardomi, smulkinami ir atsidūrę morenoje kartu su titnagais išnešioti po didelę teritoriją. Natūraliai slūgsančios kreidos sistemos sluoksniuotojo titnago (silicifikuotos [[opoka|opokos]]) yra ir Vakarų Lietuvoje, kur ledynai šias nuogulas per kelis kartus iškėlė į Žemės paviršių ir jos tapo prieinamos naudojimui. Visų akmens amžiaus laikotarpių – [[Paleolitinės kultūros Lietuvoje|paleolito]], [[Mezolitinės kultūros Lietuvoje|mezolito (epipaleolito)]], [[Neolitinės kultūros Lietuvoje|neolito]] laikotarpio titnaginių įnagių randama Lietuvos pirmųjų gyventojų stovyklavietėse. Jų itin gausu [[Ūla|Ūlos]] aukštupyje.