Kromanjoniečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
http://www.vlkk.lt/konsultacijos/5200-muskulatura-raumenys |
||
Eilutė 4:
Manoma, kad anksčiausiai kromanjoniečių kultūros pėdsakus pastebėjo Rubenas de La Vialė 1660 m. aptikęs piešinius Nijo urve Pirėnų kalnuose, tačiau jis juos palaikė nupieštais maždaug tuo pačiu metu. 1868 m. vykdant kelio tiesimo darbus ties Prancūzijos Lez Ezi miesteliu [[Dordonė (departamentas)|Dordonės departamente]] buvo atidengta ertmė Kro Manjono (''Cro Magnon'') uoloje, kuri, vėliau paaiškėjo, buvo senovėje užgriuvusio urvo dalis. Joje archeologas Luji Lartė (''Louis Lartet'') atrado šešis priešistorinių žmonių skeletus, akmens įrankių, pervertų kriauklių, kaulo pakabukų ir išraižytus elnio ragus. Šie žmonės gyveno kaip [[neandertaliečiai]], naudojo akmens įrankius, apsistodavo urvuose, neaugino augalų ir tikriausiai nemokėjo statyti nuolatinių pašiūrių, tačiau skyrėsi nuo neandertaliečių savo anatomija, kuri buvo panaši į šiuolaikinių žmonių. Šiems žmonėms buvo suteiktas kromanjoniečių pavadinimas. 1879 m. Ispanijoje Marselinas Sanzas de Santuola su dukterimi savo valdose Altamiros urve aptiko puikiai išsilaikiusių piešinių. Jis tikėjo jų giliu senumu, apie tai paskelbė. Nepaisant dėmesio ir Ispanijos karaliaus [[Alfonsas XII|Alfonso XII]] apsilankymo urve buvo netikima, kad pirmykščiai žmonės galėjo sukurti tokio lygmens meno kūrinius, kurie buvo dinamiškesni už viduramžių tapytojų darbus. De Santuola buvo kaltinamas slaptu piešinių padirbimu.
Europoje buvo rasta daugiau urvų su kromanjoniečių palaikais ir nustatyta, kad jie gyveno atskirai nuo neandertaliečių. Atradus [[radiometrinis datavimas|radiometrinio datavimo metodus]] nustatyta, kad neandartaliečiai yra žymiai senesni priešistoriniai žmonės: jų palaikai datuoti 300 000−30 000 metų senumu, kai kromanjoniečių − 35 000−10 000 metų senumu. Viena [[kaukolė]], rasta Kromanjone, datuota 32 000 metų senumu.<ref>[https://australian.museum/learn/science/human-evolution/homo-sapiens-modern-humans/ Australijos muziejus]</ref> Kromanjoniečiai pirmieji iš žmonių turėjo išsiskiriantį [[smakras|smakrą]], jų smegenų tūris buvo apie 1600 cm³, šiek tiek didesnis nei dabartinių žmonių.<ref>[https://www.britannica.com/topic/Cro-Magnon Encyclopaedia Britannica]</ref> Kūnas buvo 166−171 cm aukščio, tikėtina, su
Buvo tikima, kad kromanjoniečiai išsivystė iš neandertaliečių. Pagal kitą versiją jie buvo atėjūnai iš Afrikos (''[[homo sapiens]]''). Vienas iš esminių skirtumų tarp neandertaliečių ir kromanjoniečių buvo materialinės kultūros išsivystymas, meno atsiradimas. Kromanjoniečiai sukūrė urvų piešinius [[Altamiros urvas|Altamiros]], [[Šovė urvas|Šovė]], [[Lasko urvas|Lasko]], [[Koskė urvas|Koskė]], [[Kombarelis|Kombarelio]] ir kituose urvuose. Tapybai naudojo natūralius juodos, raudonos ir geltonos spalvų pigmentus. Tyrimai parodė, kad pigmentus surišdavo seilėmis, Šovė urve beveik visi gyvūnai nupiešti pirštais. Jie pavaizdavo [[mamutas|mamutus]], [[begemotas|begemotus]], [[raganosis|raganosius]] ir kitus, šiuo metu Europoje išnykusius, gyvūnus. Manoma, kad piešiniai tarnavo bendriems religiniams kromanjoniečių susirinkimams. Kai kurie simboliai buvo pasikartojantys, kas gali liudyti bandymus užrašyti kalbą<ref>[https://australian.museum/learn/science/human-evolution/homo-sapiens-modern-humans/ Australijos muziejus]</ref> Dažnas kairės rankos piešinys.
| |||