Kromanjoniečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Europoje buvo rasta daugiau urvų su kromanjoniečių palaikais ir nustatyta, kad jie gyveno atskirai nuo neandertaliečių. Atradus [[radiometrinis datavimas|radiometrinio datavimo metodus]] nustatyta, kad neandartaliečiai yra žymiai senesni priešistoriniai žmonės: jų palaikai datuoti 300 000−30 000 metų senumu, kai kromanjoniečių − 35 000−10 000 metų senumu. Viena [[kaukolė]], rasta KromajoneKromanjone, datuota 32 000 metų senumu.<ref>[https://australian.museum/learn/science/human-evolution/homo-sapiens-modern-humans/ Australijos muziejus]</ref> Kromanjoniečiai pirmieji iš žmonių turėjo išsiskiriantį [[smakras|smakrą]], jų smegenų tūris buvo apie 1600 cm³, šiek tiek daugiaudidesnis nei dabartinių žmonių.<ref>[https://www.britannica.com/topic/Cro-Magnon Encyclopaedia Britannica]</ref> Kūnas buvo 166−171 cm aukščio, tikėtina, su išvystyta muskulatūra. Kromanjoniečių galūnių žemutinės dalys proporcingai buvo ilgesnės už viršutines lyginant su neandertaliečiais, kas buvo gyvenimokilmės šiltameiš šilto klimato klimatekraštų požymis.<ref>''Encyclopedia of Human Evolution and Prehistory'', Routledge, 2004, p. 337</ref> Jie taip pat buvo aukštesni už neandertaliečius per 15-20apie com10 cm, plokštesnio, platesnio veido su mažesne nosimi.<ref>''Encyclopedia of Human Evolution and Prehistory'', Routledge, 2004, p. 337</ref> Neabejojama, kad jie mokėjo kalbėti ir laidojo mirusiuosius kaip neandertaliečiai.

Buvo tikima, kad kromanjoniečiai išsivystė iš neandertaliečių. Kita versija, jie buvo atėjūnai iš Afrikos (''[[homo sapiens]]''). Vienas iš esminių skirtumų tarp neandertaliečių ir kromanjoniečių buvo materialinės kultūros išsivystymas, meno atsiradimas. Kromanjoniečiai sukūrė urvų piešinius [[Altamiros urvas|Altamiros]], [[Šovė urvas|Šovė]], [[Lasko urvas|Lasko]], [[Koskė urvas|Koskė]] ir kituose urvuose. Tapybai naudojo natūralius juodos, raudonos ir geltonos spalvų pigmentus. Tyrimai parodė, kad pigmentus surišdavo seilėmis, Šovė urve beveik visi gyvūnai nupiešti pirštais. Jie pavaizduodavopavaizdavo [[mamutas|mamutus]], [[begemotas|begemotus]], [[raganosis|raganosius]] ir kitus, šiuo metu Europoje išnykusius, gyvūnus. Manoma, kad piešiniai tarnavo bendriems religiniams kromanjoniečių susirinkimams. Kai kurie simboliai buvo apsikartojantyspasikartojantys, kas gali liudyti bandymus užrašyti kalbą<ref>[https://australian.museum/learn/science/human-evolution/homo-sapiens-modern-humans/ Australijos muziejus]</ref> Dažnas kairės rankos piešinys.

Tarp kromajoniečių palaikų rasta daug smulkių skulptūrinių figūrėlių. Dauguma iš jų buvo žvėrių. Kai kurios jų realistiškos, o kai kurios abstrakčios. Tarp žmonių atvaizdų dažnos nėščiospilnos moters figūrėlės. Daug figūrėlių surasta Dolni Vestonicės vietovėje Čekijoje, tarp kurių apie 2000 iš pusiau degto molio, datuotų 26 000 metų senumu.<ref>[https://australian.museum/learn/science/human-evolution/homo-sapiens-modern-humans/ Australijos muziejus]</ref> Rasta daug pervertų kriauklių, kurios naudotos vėriniams kūnui papuošti. Rastos iš žvėrių galūnių kaulų pagamintos dudelės su išgręžtomis skylėmis, kurias uždengus pirštais ir pučiant buvo galima išgauti muzikinius garsus. Vieno suaugusiojo ir dviejų vaikų kapavietėje Sungire dab. Rusijoje rasta apie 10 000 objektų, kurių niekaip negalėjo pagaminti vienas žmonių būrys. Rasti pėdsakai liudijo apie išsivysčiusią, tikriausiai iki gentinės, socialinę kromanjoničiųkromanjoniečių sanklodą ir prekybinių ryšių egzistavimą, ko nebuvo tarp neandertaliečių. Be to, skirtingose vietovėse gyvenusių kromanjoniečių genčių kultūra buvo skirtinga ir urvų piešiniuose galima įžvelgti atskirų tapytojų braižą, kai tarp neandertaliečių ilgu laikotarpiu ir skirtingose vietovėse gyvenusių kultūra buvo gana vientisa. Apie 30 000 metų senumu datuojami anksčiausi siuvamų drabužių pėdsakai. Rasta kaulo adatų, arktinių lapių ir vilkų palaikų, kurie tikriausiai buvo užmušti dėl kailių.<ref>[https://australian.museum/learn/science/human-evolution/homo-sapiens-modern-humans/ Australijos muziejus]</ref>

Kromanjoniečių atėjimo iš Afrikos per Aziją versija šiuo metu yra dominuojanti tarp mokslininkų. Ją paremia tai, kad nerasta tarpinių žmonių tarp neandertaliečių ir kromanjoniečių palaikų. Rasti palaikai yra arba neandertaliečių, arba kromanjoniečių. Nerasta tarpninėstarpinės kultūros tarp neandertaliečių [[Mustjė kultūra|Mustjė]] kult9roskultūros įrankių ir kromanjoniečių [[Orinjako kultūra|Orinjako]]. Pačios vėliausios neandertaliečių grupės dab. pietų Prancūzijoje, regis, naudojo panašius įrankius, bet jie jau gyveno tuo pat metu su kromanjoniečiais ir tikriausiai perėmė, o gal buvo užgrobę, jų įrankius. Be to, vis labiau į vakarus rastos kromajoniečių radimvietės atrodo esančios ankstyvesnės, nei esančios labiau į rytus, kas sudaro atėjimo iš rytų įspūdį. Susitikimas su neandertaliečiais, kurie fiziškai buvo panašūs ir tikriausiai konkuravo dėl maisto, galėjo skatinti kultūrinių bruožų ieškojimą, kas paskatino meno ir religijos atsiradimą. Neandertaliečiai išnyko Europoje apie prieš 30 000 metų. Tai sutapo su naujo ledynmečio pradžia, kuris tęsėsi iki prieš 15 000 metų. Ledynų stumiami kromajoniečiai iš šiaurės migravo į pietus, kur sutikdavo kitas kromanjoniečių gentis, kas tikriausiai skatino kultūrinio identiteto ieškojimus. Nėra aišku, kodėl gana staiga apie prieš 1000010 000 metų kromanjoniečių kultūros pėdsakai pranyko. Manoma, kad juos asimiliavo arba išstūmė naują atėjūnų banga iš Azijos, daugiausiai kalbėjusi proto-indoeuropiečių kalbomis. Manoma, kad [[baskų kalba]], kuria kalbama Pirėnų kalnų regione, išsilaikė iš tų laikų, kai regione gyveno kromanjoniečiai.