Pajūrio regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
{{kultūra-stub}} |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Pajurio regioninis parkas.png|right|250px]]
'''Pajūrio regioninis parkas''' yra vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Plotas 5602 ha, jūra užima 54 proc., miškai 36 proc. Direkcija [[Klaipėda|Klaipėdoje]]. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, jūrinius riedulynus.
==Gamtos vertybės==
Unikalus liekaninės kilmės [[Plocio ežeras]], žemyninės kopos, [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] 18–20 m aukščio skardis - Didysis Pajūrio klifas, ledynmečio riedulynas jūros pakrantėje, [[Olandų kepurė]]s kalnas - orientyras jūreiviams ir žvejams senovėje ir dabar. Savita kopų, pajūrio lygumos pievų ir miškų augalija bei gyvūnija, Baltijos jūroje, [[Kalotės ežeras|Kalotės]] bei Plocio ežeruose perintys ir besiilsintys migracijų metu vandens paukščiai.
Parke bangos nuolat skalauja krantą, atsiveria skardžiai su virstančiais medžiais. [[Karklė]] žymi unikalia Lietuvoje molinga jūros pakrantės atodanga, kurios aukščiausia vieta (24 m virš jūros lygio) vadinama Olando kepure. Čia, pajūryje ir jūroje, gausu didelių akmenų, o paplūdimiai nukloti vandens ir laiko nugludintų akmenų sluoksniu. Išliko pakutiniosios natūralios smėlio kopos šiauriau [[Klaipėda|Klaipėdos]]. Jūroje yra vertingų žuvų nerštaviečių, čia telkiasi dideli žiemojančių paukščių būriai.
Virš jūros skrendančius paukščius patogu stebėti nuo [[Olando kepurė]]s skardžio, taip pat nuo senų karinių įtvirtinimų, liaudyje vadinamų „dzotais“ arba „juodąja tvirtove“, stogo, o prie [[Plocės ežeras|Plocės ežero]] – iš specialaus stebėjimo namelio.
==Kultūros paveldas==
[[Nemirseta|Nemirsetoje]] yra likęs rekonstruotas kurhauzo pastatas. Pajūryje yra išlikusi gelbėjimo stotis, statyta XX a. pradžioje. [[Karklė]]je - senos sodybos ir kapinės. [[Kalotė]]je yra karčiama, sena mokykla bei keletas sodybų, netoliese rasti kapai su akmenų vainikais (paplitę I tūkstm. pimojoje pusėje). Šiauriau [[Giruliai|Girulių]] pajūryje dėmesį patraukia vokiečių statyti gynybiniai įtvirtinimai.
==Laisvalaikis ir pramogos==
Ekologiniai pažintiniai maršrutai nėra ilgi, o vienos kelionės metu galima supažindinti iš karto su keliomis ekosistemomis. Yra įrengta daugiau nei 10 automobilių stovėjimo aikštelių, nuo kurių pėsčiomis galima pasiekti pačias nuostabiausias parko vietas. Įdomiausias vietas galima aplankyti dviračiais. Maudytis bei kaitintis saulėje labiausiai tinka paplūdimiai prie „Žuvėdros“ poilsio stovyklos, [[Karklė]]je ir [[Nemirseta|Nemirsetoje]]. Prie [[Kalotė]]s ežero įrengta pora stovyklaviečių.
Populiariausios pėsčiųjų trasos – pajūriu nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]] iki [[Palanga|Palangos]]. Taip pat žmonės mėgsta pasivaikščioti [[Olandų kepurė]]s ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinių pėsčiųjų takais.
Yra dviračių takas, jungiantis [[Klaipėda|Klaipėdą]] su [[Palanga]], kuriuo pasiekiami įdomūs objektai – [[Olando kepurė]]s kalno skardis, [[Nemirseta|Nemirsetos]] apžvalgos aikštelė, etnografinis [[Karklė]]s kaimas. Parko direkcija organizuoja ekskursijas dviračiais.
Placio rezervate draudžiama vaikščioti po visą jo teritoriją.
Vyksta Parko dienos, Žvejų regata, Senovinės ugnies naktis (paskutinį rugpjūčio šeštadienį).
==Nuorodos==
eilutė 13 ⟶ 31:
* [http://survigloters.supermedia.pl/Litwaparki/parkai/10_0.htm Supermedia.pl]
[[Kategorija:Regioniniai parkai]]
[[Kategorija:Klaipėdos rajonas]]
| |||