Rygos įlanka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 178.84.122.102 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Ed1974LT keitimas)
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
| žempav = Rygos įlanka Šiaurės Europoje
| baseinas = Atlanto vandenyno
| plotas = 1816 100300
| paveiksliukas = Rygos įlanka ties Jūrmala.JPG
| fotopav = Rygos įlanka ties [[Jūrmala]]
Eilutė 16:
'''Rygos įlanka''' (dar vadinama '''''Lyvių įlanka'''''; {{lv|Rīgas jūras līcis}}; {{et|Liivi laht}}) – [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] dalis prie [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] krantų.
 
Rygos įlanka įsiterpusi į sausumą 174 km. Plotas 1816 100300 km²., Didžiausiasdidžiausias gylis 6267 m.<ref Įname=vle>[https://www.vle.lt/Straipsnis/Rygos-ilanka-79954 įlankąRygos įteka [[Dauguva|Dauguvos]įlanka], [[Lielupė]]s,vle.lt. [[Gauja|Gaujos]] ir [[Salaca|Salacos]]Tikrinta upės2020-11-22.</ref>
 
Nuo Baltijos jūros Rygos įlanką skiria [[Sarema|Saremos]] ir [[Muhu|Muhaus]] salos, o su jūra jungia [[Irbės sąsiauris|Irbės]], [[Soelos sąsiauris|Soelos]] ir [[Muhaus sąsiauris|Muhaus]] sąsiauriai.
 
== Geografija ==
[[Vaizdas:Estonian_archipelago_(Saaremaa_and_Hiiumaa).jpg|thumb|left|175px200px|Rygos įlanka]]
 
=== Apimtis ===
[[Tarptautinė hidrografijos organizacija]] apibrėžia Rygos įlankos vakarinę ribą kaip „liniją, einančio nuo ''Lyser'' gyvenvietės (57°34’N), Latvijoje, iki piečiausio [[Sarema|Saremos]] salos taško. Paskui riba eina per šią salą iki ''Pamana'' gyvenvietės (22°34’E), iš ten iki [[Emastė|Enmastės]] rago ir po to iki piečiausio [[Hijuma|Hijumos]] salos taško, paskui per Hijumą iki [[Tahkuna|Takhkunos]] rago, šiauriausio įlankos taško, ir galų gale, iki [[Spithamis|Spithamio]] rago Estijoje“.<ref>{{cite web|url=http://www.iho-ohi.net/iho_pubs/standard/S-23/S23_1953.pdf|title=Limits of Oceans and Seas, 3rd edition|year=1953|publisher=International Hydrographic Organization|accessdate=6 February 2010}}</ref>
 
Svarbiausi miestai prie įlankos yra [[Ryga]], [[Pernu]],. Kurortai prie Rygos įlankos - [[Jūrmala]], ir[[Saulkrastai]], [[Kuresarė]]. Svarbiausios į įlanką įtekančios upės yra [[Dauguva]], [[Pernu (upė)|Pernu]], [[Lielupė]], [[Gauja]] ir [[Salaca]].
 
=== Salos ===
Pagrindinės salos įlankoje yra [[Sarema]], [[Kihnu]] ir [[Ruhnu]], kurios visos priklauso [[Estija|Estijai]]. Kihnu sala apima 16,4 km² plotą. Dėl Saremos salos apribojamo Baltijos jūrųjūros vandenų maišymosi Rygos įlankos vanduo yra šiek tiek mažiau sūrus, negu kitur Baltijos jūroje.
 
=== Svarbiausi objektai ===
Svarbiausi miestai prie įlankos yra [[Ryga]], [[Pernu]], [[Jūrmala]] ir [[Kuresarė]]. Svarbiausios į įlanką įtekančios upės yra [[Dauguva]], [[Pernu (upė)|Pernu]], [[Lielupė]], [[Gauja]] ir [[Salaca]].
 
== Druskingumas ==
Rygos įlanka turi labai panašią druskos koncentraciją kaip ir Baltijos jūroje, kuri yra apytiksliai nuo šešių iki dešimties3,5-6,0 promilių (tūkstantųjų dalių).<ref name=vle/> Gėlas vanduo turi 0,5 promilės, o paprastas jūros vanduo – apie 30 promilių. [[Stratifikacija (vanduo)|Druskos stratifikacinis sluoksnis]] yra randamas vidutiniškai 70 m gylyje.<ref name=":0">C.Michael Hogan. 2011. ''Gulf of Riga''. Encyclopedia of Earth. Eds. P.Saundry & C.J.Cleveland. National Council for Science and the Environment. Washington DC.</ref>
 
== Užšalimas ==
 
ŽiemąGruodžio-kovo paprastaimėnesiais didžioji dalis arba visa įlanka užšąlaužšala.<ref name=vle/> Taip yra dėl nedidelio druskingumo ir dėl įlankos uždarumo, kuris lemia mažesnį vandens judėjimą. Žiemą daug žmonių vaikšto įlankos ledu. Didžiausias ledo storis (90 cm) užfiksuotas [[1941]]–[[1942]] m. žiemą.<ref>[http://www.estonica.org/en/Nature/The_Baltic_Sea/The_Gulf_of_Riga/ The Gulf of Riga], estonica.org</ref> [[Poledinė žūklė]] yra tradicinis pakrančių gyventojų prasimaitinimo būdas žiemąverslas. Ji yra populiari ir šiandien. Ledas paprastai ištirpta tarp kovo ir balandžio. Vėlyvą [[2013]] m. kovą, dėl atsiskiriančių ledo lyčių teko gelbėti apie 200 žmonių.<ref>http://www.theguardian.com/world/2013/mar/29/latvia-rescues-people-ice-floes</ref>
 
Vėlyvą [[2013]] m. kovą, dėl atsiskiriančių ledo lyčių nuo ledo teko gelbėti apie 200 žmonių.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/world/gelbejimo-operacija-latvijoje-ant-dvieju-atskilusiu-ledo-lyciu-daugiau-kaip-200-zmoniu.d?id=61026609 Gelbėjimo operacija Latvijoje: ant dviejų atskilusių ledo lyčių – daugiau kaip 200 žmonių], 2013 m. kovo 29 d., delfi.lt. Tikrinta 2020-11-22.</ref>
 
== Šaltiniai ==