Alna (upė): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas |
papildyta, pridėti šaltiniai |
||
Eilutė 1:
{{Infolentelė upė
| Pavadinimas = Alna
eilutė 6 ⟶ 5:
| Ilgis = 264
| Nuolydis =
| Vidutinis debitas = 40,4 <ref name="VLE"/>
| Baseino plotas = 7 126
| Ištakos = [[Mozūrijos ežerynas]]
| Žiotys = [[Prieglius]]
| Šalys = [[Lenkija]], [[Rusija]]
eilutė 14 ⟶ 13:
}}
'''Alna''' ([[Prūsų kalba|prūs.]] ''Alnā'', {{de|Alle}}), '''Lava''' ({{ru|Лава}}), '''Lyna''' ({{pl|Łyna}}) – upė [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Varmijos Mozūrų vaivadija|Varmijos Mozūrų vaivadijoje]] ir Rusijoje, [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]]. Kairysis [[Prieglius|Priegliaus]] intakas. Prasideda [[Mozūrijos ežerynas|Mozūrų ežeryne]],
Ilgis – 264 km, iš jų 190 km Lenkijoje ir 74 km Rusijoje. Baseino plotas – 7 126 km², iš jų 5719 km² Lenkijoje ir 1407 km² Rusijoje.<ref name="VLE"/> Vagos plotis aukštupyje 15–20 m, vidurupyje 20–40 m, žemupyje 30–50 metrų. Gylis aukštupyje iki 1 m, vidurupyje 1,5–2 m, žemupyje 2–4 m. Srovės greitis 0,2–0,5 m/s, vidutinis nuolydis 0,52 m/km. Aukštupyje slėnis siauras, gilus, Lenkijos-Rusijos pasienyje yra rėvų, žemupyje – užtvankų. Veikia 5 hidrologijos stotys, iš jų 4 – Lenkijoje.<ref name="MLE"/> Aukštupyje įkurtas Romano Kobenzos Alnos upės ištakų gamtos draustinis.<ref>[http://crfop.gdos.gov.pl/CRFOP/widok/viewrezerwatprzyrody.jsf?fop=PL.ZIPOP.1393.RP.1275 ''Źródła Rzeki Łyny im. prof. Romana Kobendzy''], Generalna Dyrekcja Ochrony Środowiska. Nuoroda tikrinta 2020-11-18.</ref>
Svarbiausi intakai: Vadanga, Kirsna, Šimša, Pisa, Gubrė, Apta, [[Mozūrų kanalas]] (dešinieji); Spuigė, Sunia, Elmona (Elma), Svėnė (kairieji). Prie Alnos įsikūrę miestai: [[Olštynas]], [[Dobre Miastas]], [[Varmės Lidzbarkas]], [[Barštynas]] ir [[Šipapilis]] Lenkijoje; [[Frydlandas]] ir [[Vėluva]] Karaliaučiaus krašte.<ref name="MLE"/>
XIX a. Alną pradėta naudoti vandens transportui. Aukštupyje plukdyta mediena, žemupys naudotas laivybai. Vaga gilinta, valyta, tiesinta, sutvirtinti krantai, pastatytas Piniavos šliuzas. 1887–1894 m. pro šliuzą praplaukė 1130 laivų ir 295 garlaiviai, kasmet pervežta 40–60 tūkst. tonų krovinių.<ref name="MLE"/>
== Šaltiniai ==
{{išn}}
[[Kategorija:Lenkijos upės]]
|