Vikipedija

Stambulas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Homobot (aptarimas | indėlis)
Botai
420 310 keitimai
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas.
Šalinu neenciklopediniu stiliumi parašytą lankytinų objektų sąrašą
Eilutė 33:
{{Plačiau|Konstantinopolio žlugimas}}
Konstantinopolio žlugimu dažnai taip pat laikoma ir [[Viduramžiai|Viduramžių]] periodo pabaiga. Iki [[1923]] m. buvo Turkijos sostinė (kai ja tapo [[Ankara]]). Oficialiai miestui '''''Stambulo''''' vardas suteiktas [[1930]] m.
 
== Lankytini objektai ==
{{stilius}}
1. '''[[Sofijos soboras]]''' (arba Haghia Sophia – Šventoji Sofija)
 
Šis pastatas laikomas vienu garsiausių objektų ne tik [[Stambulas|Stambule]], bet ir visoje Turkijoje. Pradėtas statyti VI a. imperatoriaus [[Justinianas|Justiniano]] įsakymu (ant prieš tai dviejų buvusių [[Bazilika (pastatas)|bazilikų]] degėsių), pastatas laikomas iškiliausiu bizantų architektūros statiniu. Jo architektai – Anthemios iš Tralio (Tralle) ir Isodoros iš Mileto (Milete). 1453 m. sultonas Mahomedas pavertė baziliką [[Mečetė|mečete]], o 1935 m. pirmasis Turkijos prezidentas [[Atatiurkas]] transformavo mečetę į muziejų, kuris veikia iki šiol. Pagrindinė bazilikos puošmena – milžiniškas [[kupolas]], kuris iš apačios atrodo lyg besklandantis ore. Tiesa, kupolas yra ir pagrindinė problema, nes dėl nepakankamai tvirtos konstrukcijos, jau kelis kartus buvo įgriuvęs. Baziliką taip pat puošia [[Mozaika|mozaikos]], [[Freska|freskos]] ir marmurinės skulptūros, atkeliavusios dar iš [[Bizantija|Bizantijos]] laikų.
Iš išorės bazilika neatrodo įspūdingai, tikrasis jos grožis atsiskleidžia tik įžengus vidun. Įėjimo kaina – 40 [[Lira|ТL]] (apie 9 EUR).
 
 
2. '''[[Topkapi rūmai]]'''
 
4 amžius buvo simboliškas ir politinis [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] centras (1465–1856). Buvo pradėta statyti sultono [[Mehmedas II|Mehmedo II]], [[Konstantinopolis|Konstantinopolio]] pavergėju ir [[Bizantijos imperija|Bizantijos imperijos]] sužlugdytojo, įsakymu 1959 m. Kaip ir visos islamiškos pilys, Topkapi pasižymi pastatų ansambliu, apstatytu aplinkui kiemus (Topkapi pilis šiuo atžvilgiu turi panašumų į [[Granada|Granados]] pasidižiavimą [[Alhambra|Alhambrą]]). Vienu metu rūmų plotas buvo net 700 000 m², tuo tarpu šiuo metu ji užima tik 80 000 m². Joje gyveno nuo 700 iki 5000 žmonių. Pagrindinė rūmų paskirtis – [[sultonas|sultono]] ir jo dvariškių rezidencija. 1924 m. [[Atatiurkas]] pavertė rūmus muziejumi.
Topkapi rūmuose telpa 10 [[mečetė|mečečių]], 14 [[turkiška vonia|turkiškų vonių]], 2 ligoninės, 2 vaistinės, 5 mokyklos, 12 bibliotekų, 6 bokštai, 22 fontanai, 6 baseinai, 1 [[kabantis sodas]], 20 virtuvių, 348 kambariai ir salonai ir dar daug kitos paskirties patalpų. Tad tikrai neverta nusiminti, jog už 20 [[lira|ТL]] (apie 9 EUR) pamatysite tik dalį Topkapi rūmų.
Tiesa, rūmų [[haremas]] lankomas atskirai ir kainuoja dar 15 TL. Bet jį tikrai verta aplankyti. „Harem“ išvertus iš arabų kalbos reiškia „uždrausta“. Šiame pastate glaudėsi sultonų žmonos, sugulovės ir vaikai. Vieno iš sultonų valdymo jame buvo apsistojusios net 474 moterys. 400 kambariuose galima rasti ir patalpą, skirtą [[apipjaustymas|apipjaustymui]], ne vieną turkišką vonią, paties sultono ir jo žmonų miegamuosius ir t. t.
 
 
[[Vaizdas:Blue Mosque Courtyard Dusk Wikimedia Commons.jpg|thumb|Mėlynoji mečetė]]
3. '''[[Sultono Ahmedo mečetė]]''' arba Mėlynoji mečetė
 
Mečetė pastatyta XVII a. Osmano imperijos sultono [[Ahmedas I|Ahmedo I]] paliepimu. Tikroji jos paskirtis ginčytina, kadangi priešais stovi [[Sofijos soboras]], kuris tuo metu jau buvo perkonstruotas į [[Mečetė|mečetę]]. Spėjama, jog sultonas tiesiog norėjo sunaikinti kelis rūmus, priklausiusius imperiniams ministrams, tad jų vietoje ir pastatė Mėlynąją mečetę, nepaisant lėšų stygiaus ir dvasininkų nepritarimo. Savo išvaizda mečetė yra visiškai priešinga Sofijos soborui. Mėlynoji mečetė yra įspūdinga iš išorės (dėl pilko akmens ji matoma net iš tolimų [[Stambulas|Stambulo]] kampelių), bet viduje ganėtinai paprasta. Mečetė vis dar veikianti, tad norint joje apsilankyti reikėtų prisilaikyti tylos bei pridengti galūnes ir galvas (moterims).
 
 
4. '''[[Konstantinopolis|Konstantinopolio]] hipodromas''' ({{Tr|At Meydanı}})
 
Tai vieta, kuriuoje virė pačios karščiausios [[Bizantija|Bizantijos]] imperijos sporto ir socialinio gyvenimo aistros beveik 1000 metų. Hipodromo idėja kilo imperatoriui Septimijui Severui dar III a., bet tik imperatorius [[Konstantinas Didysis]] sugebėjo hipodromą paversti pagrindine žirgų lenktynių, ceremonijų, paradų ir t. t. vieta. Deja, [[Kryžiaus žygiai|Ketvirtojo Kryžiaus žygio]] metu hipodromas buvo sugriautas, o [[Osmanai|Osmanams]] užėmus sostinę jis nebuvo atstatytas.
Šiuo metu hipodromo vietoje yra didžiulis miesto parkas, bet atidžiau pasižvalgius dar galime aptikti Bizantijos imperijos pėdsakų, pvz., Egipto obeliskas, Spiralinė Kolona (simbolizuojanti graikų pergalę prieš persus V a. pr. m. e.), Kaiserio Viljamo II fontanas (vokiečių imperatoriaus dovana) ir pan.
 
 
5. '''Bazilikos cisterna''' (gr. cistern – vandens saugykla)
[[Vaizdas:Cisterna_Basilica_Junto_a_Santa_Sofia_Estambul.JPG|thumb|Bazilikos cisterna]]
 
VI a. pastatyta (imperatoriaus [[Konstantinas Didysis|Konstantino]] ir vėliau perstatyta [[Justinianas|Justiniano]])ir dar išsilaikiusi Konstantinopolio laikų vandens saugykla, iš kuriuos buvo tiekamas vanduo imperatoriaus rūmams ir aplink juos stovėjusiems pastatams. Tai pribloškiantis statinys, turintis ikoniškas 336 prilaikančias kolonas (pasižyminčias korintišku ir dorėjiniu stiliumi).
Vienas epizodas iš 1963-iųjų metų [[Džeimsas Bondas|Džeimso Bondo]] filmas „[[Iš Rusijos su meile]]“ buvo filmuojamas būtent Bazilikos cisternoje.
 
== Demografija ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Stambulas"