|
== Geografija ==
{{Azija}}
[[Vaizdas:Asia satellite orthographic.jpg|thumb|240px|Azija palydovinėje nuotraukoje]]
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas |Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Taivanas | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Jei norite daugiau suŽinoti rašykite
=== Padėtis ===
Aziją iš trijų pusių supa vandenynai – šiaurėje [[Arkties vandenynas|Arkties]], rytuose – [[Ramusis vandenynas|Ramusis]], pietuose – [[Indijos vandenynas]], pietvakariuose – [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] jūros ([[Viduržemio jūra|Viduržemio]], [[Egėjo jūra|Egėjo]], [[Marmuro jūra|Marmuro]], [[Juodoji jūra|Juodoji]] ir [[Azovo jūra|Azovo]]). 92 km pločio [[Beringo sąsiauris]] skiria Aziją nuo Amerikos. [[Sueco sąsmauka]] jungia Aziją su [[Afrika]] (riba tarp jų eina [[Sueco kanalas|Sueco kanalu]]). Vakaruose Azija ribojasi su Europa, su kuria sudaro Eurazijos žemyną. Sutartinė riba tarp Azijos ir [[Europa|Europos]] eina [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]] rytinėje papėdėje, [[Emba|Embos upe]] ir [[Kumos–Manyčiaus įduba]], šiauriniu Kaukazo kalnų pakraščiu ([[Kaukazas]] priskiriamas Azijai). Pietryčiuose Malajų salynas Aziją skiria nuo [[Australija|Australijos]] (riba vedama per [[Timoro jūra|Timoro jūrą]], [[Arafuros jūra|Arafuros jūrą]] bei [[Dampiro sąsiauris (Indonezija)|Dampiro sąsiaurį]], tarp Malajų salyno ir [[Naujoji Gvinėja|Naujosios Gvinėjos]]).<ref name=vle>{{VLE|2|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Azija-67504 Azija]}}</ref>
Azijos plotas – 43,4 mln. km²<ref name=gec>{{GEC|15}}</ref> (kitais apskaičiavimais – 44,4 mln. km²<ref name=vle />, 44,57 mln. km²<ref>''National Geographic Family Reference Atlas of the World''. Washington, DC: National Geographic Society (U.S.). 2006. p. 264.</ref> ar 44,61 mln. km²<ref name=britannica>''Asia''. In: Britannica Concise Encyclopedia, 2006. ISBN 978-1-59339-492-9</ref>).
Tolimiausi Azijos sausumos taškai yra:
* šiaurėje – [[Čeliuskino kyšulys]] (75575° 43′ š. pl.)
* pietuose – [[Piajo kyšulys]] (1° 16′ š. pl.)
* rytuose – [[Dežniovo kyšulys]] (169° 40′ v. ilg.)
* vakaruose – [[Babo kyšulys]] (26° r. ilg.).
Dėl neaiškių ribų bei geografinės projekcijos įnešamų paklaidų nustatyti Azijos geografinį centrą tiksliai neįmanoma. Yra keletas vietovių, kurios pagal vienokius ar kitokius apskaičiavimus nurodomos kaip šios pasaulio dalies centras: [[Kyzylas]] arba Saldamas ([[Tuva]], Rusija),<ref>Маркус С. Центр Азии // ''Тува: словарь культуры''. – М.: Академический проект, 2006. – С. 745.</ref> [[Urumčis|Urumčio]] apylinkės ([[Sindziangas]], Kinija).<ref>[http://bbs.chinadaily.com.cn/thread-725957-1-1.html [Travel Guide] [Xinjiang] Geographic Center of Asian Continent], ''Bbs.chinadaily.com.cn.''</ref>
Praktiškai visa Azija, išskyrus Malajų salyną, išsitenka [[šiaurės pusrutulis|šiaurės pusrutulyje]].
=== Krantai ir salos ===
Azijos krantų ilgis ~62 800 km. Apie 8 mln. km² Azijos ploto tenka pusiasaliams ir ~2 mln. km² – saloms. Plačiausioje vietoje (iš šiaurės rytų į pietryčius) Azija yra 11 455 km pločio. [[Gurbantiungiutas|Gurbantiungiuto]] dykumoje Sindziange (šiaurės vakarų Kinija) yra toliausiai nuo jūrų nutolusi ne tik Azijos, bet ir viso pasaulio vieta.<ref>''Guinness Book of World Records'', 1991. By Donald McFarlan, Norris McWhirter</ref>
Prie Azijos šiaurinių krantų yra [[Karos jūra]], [[Laptevų jūra]], [[Rytų Sibiro jūra]] ir [[Čiukčių jūra]] (Arkties vandenynas), prie rytinių – [[Beringo jūra]], [[Ochotsko jūra]], [[Japonijos jūra]], [[Geltonoji jūra]], [[Rytų Kinijos jūra]], [[Pietų Kinijos jūra]] (Ramusis vandenynas); pietryčiuose tarp Malajų salyno ir Filipinų salų – [[Sulu jūra]], [[Sulavesio jūra]], [[Molukų jūra]], [[Seramo jūra]], [[Bandos jūra]], [[Floreso jūra]] ir [[Javos jūra]]. Prie Azijos pietinių krantų yra [[Andamanų jūra]], [[Bengalijos įlanka]], [[Arabijos jūra]] ([[Indijos vandenynas]]).
Didžiausi pusiasaliai: [[Jamalo pusiasalis|Jamalo]], [[Taimyro pusiasalis|Taimyro]], [[Čiukčių pusiasalis|Čiukčių]], [[Kamčiatkos pusiasalis|Kamčiatkos]], [[Korėjos pusiasalis|Korėjos]], [[Indokinijos pusiasalis|Indokinijos]] ir [[Malakos pusiasalis|Malakos]], [[Indostano pusiasalis|Indostano]], [[Arabijos pusiasalis|Arabijos]], [[Mažosios Azijos pusiasalis|Mažosios Azijos]].
[[Vaizdas:120408 Pheriche Pano 4k.jpg|thumb|240px|Khumbu slėnis Himalajuose (Nepalas)]]
[[Vaizdas:RedRock.jpg|thumb|240px|Altajaus kraštovaizdžiai Rusijoje]]
Salos sudaro ~7 % Azijos ploto (užima ~2 mln. km²).<ref name=gec /> Daugiausia stambių salų yra [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. Didžiausios salos ir salynai:
* Arkties vandenyne: [[Šiaurės Žemė]], [[Naujojo Sibiro salos]], [[Vrangelio sala]],
* Ramiajame vandenyne: [[Kurilų salos|Kurilai]], [[Sachalinas (sala)|Sachalinas]], [[Japonijos salynas]], [[Taivanas]], [[Hainanas]], [[Malajų salynas]], [[Filipinai]];
* Indijos vandenyne: [[Andamanų salos]], [[Nikobarų salos]], [[Šri Lanka]].
Taip pat geografiškai prie Azijos priskiriama [[Kipras|Kipro]] sala Viduržemio jūroje.<ref name=vle />
=== Paviršius ===
Absoliutinių aukščių atžvilgiu Azija – kontrastingiausia pasaulio dalis. Joje yra aukščiausia pasaulio viršūnė [[Džomolungma]] (8850 m, Himalajuose), giliausios įdubos, užlietos vandeniu, – [[Baikalo ežeras]] (gylis 1620 m), [[Negyvoji jūra]] (altitudė -400 m<ref name=britannica/>) ir sausa [[Turfano įduba]] (-154 m). Krantai mažai išraižyti.
Azijos paviršių sudaro daugiausia kalnai ir plokščiakalniai – jie užima ~3/4 viso žemyno ploto. Patys aukščiausi iš jų yra Pietų ir vidurio Azijoje. Azijos kalnai sudaro dvi dideles juostas. Pirmoji juosta prasideda nuo Mažosios Azijos, [[Armėnijos kalnynas|Armėnijos]] kalnynais ir eina į rytus per [[Irano kalnynas|Irano kalnyną]], [[Pamyras|Pamyrą]], [[Karakorumas|Karakorumą]], [[Hindukušas|Hindukušą]] [[Tibeto plokščiakalnis|Tibeto plokščiakalnį]] ir jį supančius [[Himalajai|Himalajų]] ir [[Kunlunas|Kunluno]] kalnus, toliau pasuka į pietus ir pereina į Malajų salyną. Antroji juosta eina šiaurės rytų kryptimi per [[Tian Šanis|Tian Šanį]], Pietų Sibiro kalnus ([[Altajaus kalnai|Altajų]], [[Sajanai|Sajanus]], [[Stano kalnynas|Stano kalnyną]]), [[Džugdžūras|Džugdžūrą]], [[Kolymos kalnynas|Kolymos kalnyną]] iki Čiukčių pusiasalio. Šiaurės vakaruose prie jos šliejasi [[Vidurio Sibiro plokščiakalnis]], atsišakoja [[Verchojansko kalnagūbris|Verchojansko]] ir [[Čerskio kalnagūbris|Čerskio]] kalnagūbriai.<ref name=gec />
Tarp abiejų kalnų juostų plyti Centrinės Azijos aukštosios lygumos ir plokščiakalniai; iš rytų Centrinę Aziją supa Kinijos–Tibeto, [[Taihangšanas|Taichangšano]], [[Janšanas|Janšano]], [[Didysis Chinganas|Didžiojo Chingano]] kalnagūbriai. Azijos rytiniame pakraštyje yra [[Koriakų kalnynas]], [[Sichote Alinis|Sichote Alino]], [[Mandžiūrijos–Korėjos kalnai|Mandžiūrijos–Korėjos]], [[Nanlingas|Nanlingo]] ir [[Anamo kalnai]]. Salų, juosiančių Ramiojo vandenyno pakraščio jūras, paviršius daugiausia kalnuotas. Indostano ir Arabijos pusiasalius užima [[Dekano plokščiakalnis|Dekano]] ir Sirijos-Arabijos plokščiakalniai.
[[Vaizdas:Природные красоты Тувы.jpg|thumb|left|240px|Plynaukštės ir kalnai [[Tuva|Tuvoje]]]]
Azijos paviršiaus vidutinis aukštis 990 m; po Antarktidos – aukščiausia pasaulio dalis.<ref name=vle /> Himalajų–Karakorumo linijoje išlikę aukščiausi Azijos ir viso pasaulio kalnai – [[Džomolungma]] (8848 m), [[Čogoris]] (8611 m), [[Kančendžanga]] (8586 m), [[Lotsė]] (8516 m).
~1/5 Azijos ploto užima lygumos (iki 200 m aukščio). Didžiausia lyguma – [[Vakarų Sibiro lyguma|Vakarų Sibiro]], pietuose pereinanti į [[Turano žemuma|Turano žemumą]]. Kitos lygumos užima jūrų pakrantes ([[Šiaurės Sibiro žemuma|Šiaurės Sibiro]], [[Janos-Indigirkos žemuma|Janos–Indigirkos]], [[Kolymos žemuma|Kolymos]], [[Didžioji Kinijos lyguma|Didžioji Kinijos]]) arba priekalnių įdubas ([[Mesopotamijos žemuma|Mesopotamijos]], [[Indo-Gangos žemuma|Indo–Gangos]]). Aukščiau iškilusios Centrinės ir Vidurinės Azijos tarpukalnių lygumos ([[Kašgarijos lyguma|Kašgarijos]], [[Džungarijos lyguma|Džungarijos]], Gobio, [[Caidamo baseinas|Caidamo]], [[Ferganos slėnis|Ferganos]]).<ref name=gec />
Žemiausia Azijos ir viso pasaulio sausumos vieta yra [[Negyvoji jūra|Negyvosios jūros]] pakrantė (jūros vandens paviršiaus altitudė –405 m).
[[Vaizdas:Semeru Bromo Temple.JPG|thumb|240px|Ugnikalnių gausa [[Java (sala)|Javos saloje]] (Indonezija): [[Bromas (ugnikalnis)|Bromas]], [[Semeru]], Batoko kūgis]]
Pagrindiniai Azijos kalnų ir lygumų bruožai susiformavo [[mezozojinė kalnodara|mezozojinės]] ir [[alpinė kalnodara|alpinės kalnodaros]] metu. Dabartinis reljefas susidarė dėl senovinių [[denudacija|denudacijos]] procesų, vertikaliųjų ir horizontaliųjų Žemės plutos judesių [[neogenas|neogene]] ir [[kvarteras|kvartere]], erozijos ir nuosėdų kaupimosi. Senoviniai denudaciniai paviršiai geriausiai išliko Azijos kalnų vidinėse dalyse, Dekano, Sirijos–Arabijos, Vidurinio Sibiro plokščiakalniuose. Stipriausi neogeno ir kvartero vertikalieji judesiai buvo Pamyre, Tibete, Himalajuose, [[Kopetdagas|Kopetdage]], [[Ferganos kalnagūbris|Ferganos kalnagūbryje]], Tian Šanyje, [[Gisaro Alajus|Gisaro Alajuje]]. Intensyvi erozija daugelį senųjų plokščiakalnių labai suskaidė; gilių tarpeklių yra Pamyre, Tibete, Himalajuose, Kunlune, [[Vakarų Sajanas|Vakarų Sajane]], [[Stano kalnynas|Stano kalnyne]], [[Čerskio kalnagūbris|Čerskio kalnagūbryje]], Vakarų Azijos kalnynuose. Didelius Vidurinės ir Centrinės Azijos plotus (ypač Chvangchės baseine) dengia [[liosas]]. Yra vadinamų prastųjų žemių (bedlendų), dykumose – eolinių, klinčių ir gipso paplitimo vietose – [[karstas (geologija)|karstinių]] reljefo formų. Šiaurės vakarų Azija į šiaurę nuo 60° š. pl. kvartere buvo apledėjusi. Į rytus nuo [[Chatanga|Chatangos]] upės buvo tik pavienių apledėjimo židinių. Kitose Azijos dalyse senovinių ledyninės kilmės reljefo formų yra aukštikalnėse. Didelę įtaką reljefo formavimuisi turėjo [[vulkanizmas]]. Senųjų lavų paviršių ir magmos klodų intarpų yra Indostane ir Vidurio Sibire.
Dabar veikiančių [[ugnikalnis|ugnikalnių]] daugiausia Rytų Azijos salose ([[Fudzijama]], [[Pektusanas]], [[Asas (ugnikalnis)|Asas]] ir kt.), [[Kamčiatkos pusiasalis|Kamčiatkoje]] ([[Kronokų Sopka]], [[Kliučių Sopka]], [[Avačos Sopka]]), Filipinuose ([[Pinatubas]], [[Majonas]], [[Taalio ugnikalnis]]), Didžiosiose ir Mažosiose Sundos salose ([[Krakatau]], [[Bromas (ugnikalnis)|Bromas]], [[Semeru]], [[Tambora]] ir daug kt.).
=== Geologinė sandara ===
[[Vaizdas:Kyrgyzstan - Alatau mountains.jpg|thumb|240px|Tian Šanis Kirgizijoje]]
[[Vaizdas:Yardangs in the Tsaidam Desert.jpg|thumb|240px|Jardangai Caidamo įduboje (Kinija)]]
Žemės plutą Azijoje sudaro dvejopos struktūros: seniausi branduoliai – [[Siberija|Sibiro plokštė]] (žemyno šiaurėje), Kinijos-Korėjos plokštė, [[Pietų Kinijos plokštė]] (rytuose), [[Indijos plokštė]] (pietuose), [[Arabijos plokštė]] (pietvakariuose; Afrikos platformos dalis) ir tarp jų ar atskirų jų dalių raukšlėtosios sritys. Sibiro plokštę iš pietų ir vakarų juosia vėlyvojo [[proterozojus|proterozojaus]] ir ankstyvojo [[paleozojus|paleozojaus]] konjunkcijos zonos. Panašaus amžiaus yra [[Pabaikalė]], [[Sajanai]], [[Jenisiejaus kalvagūbris]], [[Kuznecko Alatau]], [[Kalnų Altajus]], didesnioji [[Mongolijos Altajus|Mongolijos Altajaus]], [[Changajus|Changajaus]] ir [[Tanu Ola|Tanu Olos]] dalis. Kaledonidų yra vidurio Kazachstane, Tian Šanio šiaurėje, pietryčių ir centrinėje Kinijoje. Šių regionų nuogulos labai dislokuotos; gausu [[intruzija|intruzijų]]. Tarp kaledonidų yra didelių tektoninių įdubų: [[Kuznecko įduba|Kuznecko]], [[Minusinsko įduba|Minusinsko]], [[Tuvos dubuma|Vidurio Tuvos]]; jose susiklosčiusios kontinentinės nuogulos dislokuotos t. y. [[devonas|devone]], [[karbonas|karbone]] ir [[permas|perme]]. Hercinidai eina plačiu lanku: [[Taimyro pusiasalis|Taimyras]], [[Uralo kalnai|Uralas]], [[Kazachstanas]], [[Salairo kalvagūbris]], [[Altajaus kalnai|Altajus]], [[Tian Šanis]], [[Kunlunas]], [[Nanšanas]]. Vakarų Sibire ir Turgajaus įlinkyje juos dengia horizontalūs [[mezozojus|mezozojaus]] ir [[kainozojus|kainozojaus]] sluoksniai. Mezozojinio Žemės plutos metu iškilo Verchojansko, Kolymos, Čiukčių pusiasalio, Sichote Alino, Indokinijos pusiasalio kalnai. Jų raukšles kerta [[granitas|granitų]] intruzijos. Tarp jų yra paleozojinių masyvų. Altajuje, Tian Šanyje ir kitur yra iškilusių paleozoidų. Kainozojaus metus vyko Alpių ir Himalajų kalnų formavimasis.
Azijos rytinis pakraštys yra tektoniškai aktyvus, nes įeina į Eurazijos ir Ramiojo vandenyno litosferos plokščių sandūros (subdukcijos) zoną. Šioje zonoje Ramiajame vandenyne yra gilių povandeninių lovių ([[Kurilų–Kamčiatkos lovys|Kurilų–Kamčiatkos]], Japonijos, Bonino, [[Marianų įduba|Marianų]], [[Filipinų lovys|Filipinų]]), ties kuriais vandenyno [[litosferos plokštė]] stačiu kampu grimzta (7–8 cm per metus) ir panyra po Eurazijos žemyno kraštu iki 600 km gylio. Tai sukelia viso Azijos rytinio pakraščio seisminį ir vulkaninį aktyvumą. Dėl to žemyne formuojasi didžiulės vulkaninių kalnų grandinės, o vandenyne, netoli Azijos krantų – salų lankai. Panašūs tektoniniai ir kalnodaros procesai vyksta ir Azijos pietrytiniame pakraštyje, kur Indijos vandenyno plokštė panyra po Azijos pakraščiu palei [[Sundos lovys|Sundos povandeninį lovį]]. Žemyno viduje yra [[riftas|riftų]]; į pietus nuo Rytų Sibiro yra Baikalo riftų sistema (apie 2000 km), kurios didžiausioje įduboje telkšo Baikalas.<ref name=vle />
==== Naudingosios iškasenos ====
{| class="wikitable"
|-
! Svarbiausios naudingosios iškasenos
! Šalys ir teritorijos
|-
| [[Akmens anglis]] || Daugiausia yra [[Kazachstanas|Kazachstane]], [[Sibiras|Sibire]], Kuznecko ir Minusinsko baseinuose, [[Kinija|Kinijos]] rytuose, Indokinijos rytuose, Vid. Azijoje, Kansko-Ačinsko baseine, Tol. Rytuose, [[Vietnamas|Vietname]], [[Japonija|Japonijoje]], [[Sachalinas|Sachaline]].
|-
| [[Nafta]] || Užkaukazėje, V. Sibire, [[Turkmėnija|Turkmėnijoje]], Mangyšlake, Pakaspijyje, Sachaline, [[Saudo Arabija|Saudo Arabijoje]], [[Kuveitas|Kuveite]], [[Irakas|Irake]], [[Iranas|Irane]], Kinijoje, [[Sumatra|Sumatroje]], [[Indija|Indijoje]], Japonijoje, [[Borneo]]
|-
| [[Gamtinės dujos]] || [[Uzbekija|Uzbekijoje]] (Bucharos depresijoje), V. Sibiro žemumoje.
|-
| [[Geležis|Geležies]] rūda || Kazachstane ([[Kostanajaus sritis|Kostanajaus sr.]]), [[Sibiras|Sibire]] (prie Angaros ir [[Ilimas|Ilimo]], [[Aldano skydas|Aldano skyde]]), Kinijoje, [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]], Indijoje.
|-
| [[Manganas|Mangano]], [[Chromas|chromo]] rūda || Kazachstane, [[Turkija|Turkijoje]], [[Filipinai|Filipinuose]], Irane.
|}
[[Vaizdas:Sulphur Mining at Kawah Ijen 4.jpg|thumb|240px|Kavah Idženo sieros kasykla (Indonezija)]]
'''Kitos naudingosios iškasenos''':
* [[nikelis]] – Sibire (ties [[Norilskas|Norilsku]]),
* [[Varis|vario]] rūdos – Kazachstane ([[Žezkazganas|Žezkazgane]], Kounrade), Japonijoje,
* [[polimetalų rūda|polimetalai]] – Vid. Azijoje, [[Rūdinis Altajus|Rūdiniame Altajuje]], Japonijoje, Kinijoje, [[Mianmaras|Mianmare]], Vietname,
* [[Žėrutis|žėrutis]] – palei Baikalą ([[Sliudianka|Sliudiankos]] kasyklos),
* [[boksitas]] – prie [[Krasnojarskas|Krasnojarsko]], [[Indija|Indijoje]], [[Mianmaras|Mianmare]],
* [[alavas]] – Rytų Sibire, Rytų Azijoje,
* [[stibis]], [[gyvsidabris]] – Kinijoje,
* [[volframas]] – Mianmare, [[Tailandas|Tailande]], [[Indonezija|Indonezijoje]],
* [[auksas]] – pagal Aldano ir Lenos upes, [[Primorės kraštas|Primorėje]], [[Uzbekija|Uzbekijoje]], Šiaurės Korėjoje, Japonijoje,
* [[akmens druska]] – Sibire, [[Pakistanas|Pakistane]], [[Irakas|Irake]], Pakaspijyje,
* [[Fosforitas|fosforitai]] – [[Karatau]] kalnyne (Kazachstano pietuose),
* [[Deimantas|deimantai]] – [[Jakutija|Jakutijoje]], [[Uralo kalnai|Urale]].
=== Klimatas ===
[[Vaizdas:Eravikulam and Clouds.jpg|thumb|240px|Musoniniai debesys pietų Indijoje ([[Kerala]])]]
Kadangi Azija tęsiasi nuo pat [[Arktis|Arkties]] iki [[pusiaujas|pusiaujo]], joje driekiasi visos [[klimato juostos]]. Didžiojoje Azijos dalyje (ypač, [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų juostoje]]) būdingas žemyninis klimatas su šaltomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Čia metinis kritulių kiekis neviršija 300 mm, žiemą atšąla žemiau –40 °C (žemiausia temperatūra (iki –70 °C – Š. pusrutulio šalčio polius) yra buvusi Azijos šiaurės rytuose – [[Verchojanskas|Verchojanske]] ir [[Oimiakonas|Oimiakone]]). Vasarą sušyla iki +40 °C.<ref name=gec /> Labiausiai žemyninis yra Šiaurės rytų Sibiro klimatas; čia absoliučioji temperatūrų amplitudė daugiau kaip 100 °C (Verchojanske 101,7 °C).<ref name=vle /> Vidutinių platumų juostoje žiemą, atšalus sausumai, virš Šiaurės ir Centrinės Azijos susiformuoja aukšto atmosferos slėgio sritis ([[Azijos anticiklonas]]) su giedrais, šaltais ir be vėjo orais. Jos centras būna virš [[Mongolija|Mongolijos]]. Pačioje šiaurėje vyrauja [[arktinis klimatas]]. [[Poliarinė naktis]] trunka 110 parų; vidutinė temperatūra žemesnė nei –40 °C; liepos vidutinė temperatūra ne aukštesnė kaip 10 °C, metinis kritulių kiekis 150–300 milimetrų.
[[Vaizdas:В полночь у озера Ожогино.jpg|thumb|left|240px|Sniegas vidurvasary prie [[Ožoginas|Ožogino]] ežero ([[Jakutija]], Rusija)]]
Jūrinis oras iš [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] pasiekia Azija jau pavirtęs kontinentiniu, o [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] įtaka jaučiama tik Azijos rytiniame pakraštyje. Iš šiaurės kartais patenka arktinis oras; į žemyno gilumą jis neprasiskverbia, nes užstoja lygiagrečių krypties kalnagūbriai.
Pietų ir Pietryčių Azijos klimatas musoninis, žiema sausa; kritulių per vasaros pusmetį iškrinta apie 1000 mm, vidutinė metinė temperatūra iki 20 °C, pavasarį ir rudenį būna [[taifūnas|taifūnų]]. Pietvakarių Azijos Viduržemio jūros pakrantėse (Mažojoje Azijoje) klimatas sausas, metinis kritulių kiekis mažiau kaip 250 mm (įdubose mažiau kaip 100 mm), liepos vidutinė temperatūra daugiau kaip 30 °C; žiema šilta, vėjuota, būna [[dulkių audra|dulkių audrų]]. Vasarą ypač karšta Arabijos pusiasalyje, [[Levantas|Levante]], Irane, kur oras įkaista >50 °C (aukščiausia užfiksuota temperatūra +54 °C [[Ahvazas|Ahvaze]] Irane ir [[Tirat Cvi]] Izraelyje).<ref>[https://www.wunderground.com/blog/weatherhistorian/hottest-reliably-measured-air-temperatures-on-earth-part-two.html Hottest Reliably Measured Air Temperatures on Earth]</ref> Didžiuosiuose Azijos kalnynuose (Himalajai, Tibetas, Karakorumas ir kt.) klimatas šaltas ir sausas, šlaituose, esančiuose priešais drėgnąsias oro mases, gausu kritulių. Ypač gausiai lyja per [[musonas|musoną]] pietryčių Himalajų papėdėse – Indijos šiaurės rytuose, [[Čerapundžis|Čerapundžyje]] vidutinis metinis kritulių kiekis 11 777 mm (didžiausias Žemėje).<ref name=vle /> Šiauriniuose šlaituose būdingas sausas ir kontrastingas žemyninis klimatas.
=== Gyvoji gamta ===
[[Vaizdas:Step pomiędzy Ułan Bator a Karakorum 07.JPG|thumb|240px|Mongolijos stepės]]
[[Vaizdas:Nilgai or blue bull (Boselaphus tragocamelus) male and female from keoladeo national park JEG2996.jpg|thumb|240px|Antilopės [[Keoladeo nacionalinis parkas|Keoladeo nacionaliniame parke]] (Indija)]]
Didžioji dalis Azijos patenka į holarktinę floristinę ir zoogeografinę sritį. Arabijos pusiasalio pietūs, Indostano, Indokinijos pusiasaliai ir Malajų salynas yra paleotropinėje floristinėje srityje, o Pietų Azijoje išskiriama savita Indijos–Malajų zoogeografinė sritis. Arabijos pietūs yra Etiopijos zoogeografinėje srityje.<ref name=gec />
Azijoje sutinkamos beveik visos [[gamtinė zona|gamtinės sritys]]. Arkties vandenyno pakrantėje driekiasi [[tundra|tundros]] juosta, iš pietų juosiama siauros [[miškatundrė]]s. Toliau pietuose beveik per visą Sibirą (taip pat Mongolijos, [[Mandžiūrija|Mandžiūrijos]] pakraščius) driekiasi miškingiausia Azijos sritis – [[taiga]]. Toliau į pietus yra [[miškastepė]]s augalijos zona, ši pereina į bemiškę [[stepė|stepių]] zoną (kserofitinės žolės ir puskrūmiai). Pagrindinė Azijos stepių juosta vadinama [[Ponto stepė|Ponto stepe]] (Kazachstanas, pietų Sibiras). Azijos vakaruose ir vidurinėje dalyje stepės pereina į [[pusdykumė|pusdykumes]] ir [[dykuma]]s. Šios labiausiai paplitusios vidinėse Azijos srityse: [[Gobio dykuma]], [[Karakumai]], [[Taklamakanas]], [[Kyzylkumai]], [[Dešte Lutas]], [[Dešte Keviras]], [[Tharo dykuma]], [[Sirijos dykuma]], [[Arabijos dykuma]]. Vidurinės Azijos aukštikalnės yra daugiausia bemiškės, tik jų išoriniai (priešvėjiniai) šlaitai (pvz., Tibeto rytuose, Himalajų pietuose) apaugę daugiausia [[spygliuočių miškai]]s. Vakarų subtropikuose (Viduržemio jūros pakrančių srityje) būdingi subtropiniai krūmynai ir giraitės ([[pistacija|pistacijos]], [[kadagys|kadagiai]], [[alyvmedis|alyvmedžiai]], [[makija]] ir kt.), o rytuose – musoniniai plačialapių ir mišrieji miškai. Pietryčių Azijoje auga daugiausia [[drėgnieji visžaliai miškai]] (ypač Malajų salyne), juose gausu įvairių medžių rūšių. Į šiaurę nuo jų, beveik iki Pietų Kinijos, auga visžaliai miškai. Salose ir pusiasaliuose paplitę lapus metantys [[musoniniai miškai]]. Indokinijos pusiasalio sausiausiose vietose auga [[savana|savanų]] augalija, pelkėtose jūrų pakrantėse – [[mangrovė]]s. Kalnuose ryškiai išreikštas [[vertikalusis zoniškumas]].<ref name=gec />
[[Vaizdas:Impressive bamboo canopy (Unsplash).jpg|thumb|left|240px|Bambukų miškas Japonijoje]]
Dideli Azijos plotai (ypač Rytų ir Pietų Azijoje) sukultūrinti. Iš Azijos kilę [[ryžiai]], [[sojos]], [[kininis arbatmedis|arbatmedžiai]], [[tikrasis citrinmedis|tikrieji]] ir [[apelsininis citrinmedis|apelsininiai citrinmedžiai]], [[bananai]], [[kokospalmė]]s, [[cukranendrė]]s, [[kviečiai]], [[avižos]], [[miežiai]], [[kanapė]]s, [[agurkas|agurkai]].<ref name=vle />
Azijos tundroje gyvena [[šiaurinis elnias|šiauriniai elniai]], [[poliarinė lapė|poliarinės lapės]], [[baltasis kiškis|baltieji kiškiai]], [[Tikrieji lemingai|lemingai]], Arkties jūrų pakrantėse – [[baltasis lokys|baltieji lokiai]], [[Ruoniniai|ruoniai]], peri [[jūriniai paukščiai]] ([[alka|alkos]], [[kirai]], [[narai]]), taigoje veisiasi [[rudasis lokys|rudieji lokiai]], [[vilkas|vilkai]], [[lūšys]], [[elniai]], [[briedis|briedžiai]], [[bebras|bebrai]], [[barsukai]], [[šernas|šernai]], [[ernis|erniai]], [[sabalas|sabalai]], peri [[tetervinas|tetervinai]], [[kurtinys|kurtiniai]]. Stepėse būdingi vilkai, [[šakalai]], [[antilopės]], [[švilpikai]], [[starai]], dykumose – [[saiga|saigos]], [[gazelės]], [[džeiranas|džeiranai]], [[kulanas|kulanai]], [[kupranugariai]]. Tibeto kalnynui ir aplinkiniam masyvams būdingi [[jakai]], Rytų Azijai – [[tigras|tigrai]], [[mangutas|mangutai]], [[fazanai]], Artimiesiems Rytams – [[vienkupris kupranugaris|vienkupriai kupranugariai]]. Į pietus nuo Himalajų esančioje Azijos dalyje gyvūnija labai įvairi ir gausi. Gausu [[beždžionės|beždžionių]] ([[gibonai|gibonų]], [[makakos|makakų]], [[orangutanai|orangutanų]]), yra [[azijinis dramblys|azijinių dramblių]], [[baltaliemenis tapyras|baltaliemenių tapyrų]], [[raganosis|raganosių]], [[azijinis buivolas|buivolų]], tigrų, įvairių antilopių,<ref name=vle /> vietomis išlikę [[gepardas|gepardų]], [[azijinis liūtas|azijinių liūtų]]. Daug roplių rūšių ([[pitonai]], [[kobros]], [[driežai]], [[varanai]]).
=== Vidaus vandenys ===
[[Vaizdas:TIB-yarlung-tsampo-lhatse.jpg|thumb|240px|Brahmaputros aukštupys Jarlung Cangpo [[Tibetas|Tibete]]]]
Daugelis Šiaurės Azijos vandenų priklauso Arkties vandenyno baseinui (~25 % Azijos paviršiaus). Šio baseino upės labai vandeningos, o tinklas tankus. Į Arkties vandenyną teka [[Jenisejus]] (su [[Angara]], [[Žemutinė Tunguska|Žemutine Tunguska]]), [[Obė]] (su [[Irtyšius|Irtyšiumi]], [[Išimas|Išimu]]), [[Lena]] (su [[Aldanas|Aldanu]], [[Viliujus|Viliujumi]]), [[Indigirka]], [[Kolyma]], [[Jana]], [[Oleniokas]]). Rytų ir dalis Pietryčių Azijos patenka į Ramiojo vandenyno baseiną (~18 %). Jos taip pat vandeningos, patvinsta per vasaros liūtis ([[Amūras (upė)|Amūras]], [[Chvangchė]], [[Jangdzė]], [[Mekongas]], [[Sidziangas]], [[Hongha]]). Pietų, dalis Pietryčių ir Vakarų Azijos upių teka į Indijos vandenyną (baseinas užima 26 % ploto). Daugelis jų būna vandeningos tik dalį metų (Pietų Azijoje – per musoną, Vakarų – po liūčių, tirpstant ledynams), sausrų metu smarkiai nusenka; Pietryčių Azijos upės vandeningos visus metus. Šiam baseinui priklauso [[Tigras (upė)|Tigras]], [[Eufratas]], [[Indas (upė)|Indas]], [[Ganga]] (su [[Jamuna]]), [[Brahmaputra]], [[Iravadis]], [[Salvinas]], [[Godavarė]], [[Narmada]], [[Krišna (upė)|Krišna]]. Vakarinių Azijos pakraščių upės teka į Atlanto vandenyno baseiną ([[Kizilirmakas|Kyzylyrmakas]], [[Orontas]]). Centrinės žemyno dalies upės teka į nenuotakius baseinus. Nenuotakios sritys sudaro daugiau kaip 30 % viso paviršiaus; tai daugiausia Kašgaro, Džungarijos lygumos, Turano žemuma, Gobis, Arabijos pusiasalis. Į Kaspijos jūrą, Aralo ir Balkašo ežerus įteka: [[Kura]] (su [[Araksas|Araksu]]), [[Emba]], [[Amudarja]], [[Syrdarja]], [[Ilis]], [[Tarimas]], [[Ču (upė)|Ču]], [[Hilmendas]]. Daugelis šių upių nevandeningos, atskirose atkarpose visai išdžiūsta.
[[Vaizdas:دریاچه نمک یا دریاچه مسیله نام منطقه ای در کویر مرکزی ایران است 08.jpg|thumb|left|240px|[[Namakas (ežeras)|Namako]] druskos ežeras Irane]]
Didžiausi Azijos ežerai: [[Kaspijos jūra]], [[Baikalas]], [[Aralo jūra]], [[Balchašas]], [[Dongtinghu]], [[Isyk Kulis]], [[Urmijos ežeras]], [[Vanas (ežeras)|Vanas]], [[Mirties jūra]], [[Tonlesapas]], [[Taimyro ežeras]], [[Chankos ežeras|Chanka]], [[Chubsugulas]], [[Kukunoras]], [[Ubsu Nuras]], [[Pojanghu]].<ref name=gec /> Kaspijos jūra, Aralo ežeras yra paleogeno ir neogeno jūros likučiai. Baikalas telkšo gilioje tektoninėje įduboje ir yra giliausias pasaulio ežeras ir didžiausias tūriu gėlo vandens telkinys. Daugelis Centrinės Azijos ežerų (Aralas, Kukunoras, Balchašas ir kt.) nenuotakūs, druskingi, išdžiūstantys (dalies jų plotas gerokai sumažėjo dėl vandens panaudos). Mongolijos, Kazachijos, Irano plokščiakalnių nenuotakiose srityse gausu druskingų ežerų ir druskožemių. Aliuvinėse žemumose yra didelių seklių ežerų (Chanka, Dongtinghu, Pojanghu, Tonle Sapas). Gausybė ežerų telkšo arktinėse Sibiro srityse.
Vakarų Sibire ir kitur gausu pelkių (pvz., [[Vasiuganė]]). Jų taip pat yra prie didžiųjų Rytų ir Pietryčių Azijos upių, ypač jų deltose ([[Gangos–Brahmaputros delta|Gangos–Brahmaputros]], Iravadžio, Mekongo, Amūro).
Apledėjusios sritys Azijoje užima apie 118 000 km² (arktinės salos, aukščiausios Himalajų, Karakorumo, Pamyro, Tian Šanio kalnų dalys). Didžiausi ledynai: [[Siačeno ledynas|Siačeno]], [[Baltoro ledynas|Baltoro]], [[Hisparo ledynas|Hisparo]] (Karakorumas), [[Fedčenkos ledynas|Fedčenkos]] (Pamyras). [[Sniego riba|Sniego ribos]] aukštis Himalajuose 4500–6000 m, Pamyre 4400–5200 m, Kaukaze vidutiniškai 3200 m. Arktinėse salose sniego riba nusileidžia iki jūros lygio.<ref name=vle /> Apie 11 mln. km² užima [[amžinas įšalas|amžinojo įšalo]] žemės (praktiškai visas Sibiras, [[Rusijos Tolimieji Rytai]], dalis Mongolijos).
== Gyventojai ==
|
