Kaip ir Europos, Azijos samprata kultūrinė, o ne geografinė, todėl riba tarp Azijos ir Europos neaiški. Žodis „[[Azija (mitologija)|Azija]]“ ({{grc|Ἀσία, Ἀσίη}}) Senovės Graikijoje reiškė mitinę [[okeanidė|okeanidę]]. Geografine prasme šį žodį pirmąsyk žinomuose šaltiniuose pavartojo [[Herodotas]]. Šiuo žodžiu jis nusakė [[Anatolija|Anatoliją]] (dab. Mažąją Aziją) ir Persiją. [[Homeras]] „[[Iliada|Iliadoje]]“ taip pat mini du [[frygai|frygus]] vardu Asijus ({{grc|Ἄσιος}}), taip pat [[Lydija|Lydijoje]] minima šlapynė pavadinimu {{grc|ασιος}}. [[Strabonas]] savo „Geografijoje“ mini, kad riba tarp Azijos ir Europos eina [[Donas|Dono]] upe.
Vietovardis kildinamas iš [[asirų kalba|asirų kalbos]] žodžio ''asu'', reiškiančio „rytai“. Pasak kitos versijos, vietiniai gyventojai taip vadinę [[Efesas|Efeso]] lygumas, kurias graikai ir romėnai pirmiausiai ir pradėję vadinti Azija.<ref>[https://www.britannica.com/place/Asia Asia], ''[[Encyclopædia Britannica]]''.</ref> Azijos pavadinimą bandyta sieti ir su hetitų vietovardžiu ''Assuwa'' (taip vadinta konfederacija)<ref> Bossert, Helmut T., ''Asia'', Istanbul, 1946.</ref> bei [[akadų kalba|akadų]] žodžiu ''(w)aṣû(m)'' („išeiti, pakilti“). Dabartinė Azijos samprata atsirado tik po didžiųjų geografinių atradimų, kai šis graikų žodis pritaikytas ne tik Vakarų Azijai, bet visai pasaulio daliai. [[XVIII a.]] buvo nustatyta apytikslė Europos ir Azijos riba. Kai kurios geografiškai Azijoje esančios valstybės (pvz., [[Izraelis]], [[Užkaukazė]]s šalys, [[Turkija]]) save kultūriškai sieja su Europa.
[[Europocentrizmas|Europocentristiniu]] požiūriu Azija tapatinta su [[Orientas|Orientu]] – egzotiškais, „barbariškais“ kraštais, į kuriuos buvo linkstama projektuoti visas europietiškai sąmonei svetimas blogybes (žr. [[orientalizmas]]).
